Kirgizija

Kelionės data : 2015-07-28 - 08-28
Keliauninkai:

Noriu pamatyti filmą

@

Filmas bus rodomas kino teatre. Įveskite savo el. paštą, jei norėtumėte būti informuotas kada ir kur jis bus rodomas

Maršrutai:
‐ Planuojamas (punktyras) ‐ Nuvažiuotas

Pasisakymai:

Renata (2015-08-31 10:22)
KELIONĖS APRAŠYMAS TRUMPAI APIE KIEKVIENĄ DIENĄ IŠ MANO PERSPEKTYVOS: (koreguota jau grįžus į LT)
Skrydis Vilnius - Istambul - Bishkek sėkmingas ir stipriai nenuvargino.
1 DIENA: Nuo oro uosto sekė kelionė netikėtai geru ir patogiu autobusiuku. Vairuotojas baisiais keliais labai profesionaliai ir saugiai nuvežė į starto vietą.  Su dviračiais jau įveikėm 17 km, kelio dangą varginanti: dideli akmenys, žvyras. Miname mažiausiomis pavaromis, dviratį su 40 kg svoriu sunku suvaldyti. Aukštis 2300 m, itin sunku kvėpuoti. Labai vargina miego trūkumas, nuo tada kai išvykau iš Lietuvos, dar neturėjau galimybių pailsėti. Bet  nuostabūs vaizdai ištrynė visas nuovargio mintis. Vakare stebime auksinį saulėlydį. Tai tiek pirmųjų įspūdžių, bus daugiau ;)
2 DIENA: Žvėriškai sunkus pakilimas. Vos pastumiam dviračius. Trūksta oro. Pasiekiam perėją 3,4 aukštyje, džiūgaujam. Vaizdai - beprotiškai gražūs. Ilgas nusileidimas žemyn. Stovyklavietė ir nakvynė 2,8 km aukštyje šalia plačios pavasarinės upės, dabar peržengiamo upelio.
3 DIENA: Pasiekėm stovyklą ir pagaliau asfaltą. Įveikėm sudėtingą 3,6 km aukštyje esančią perėją. Nors ir labai sunku, bet nuotaika gera. Džiugina, kad vietiniai gyventojai labai draugiški, kalbūs.
4 DIENA: Nuo vakar lyja. Šiandien lepino nuokalnės ir asfaltas. Leidžiantis galima pasigrožėti pasakiškais vaizdais. Beieškodami geresnės vietos nakvynei išbandėme molio vonias, labai kentėjo dviračiai, reikėjo ratus nuo molio valyti ir plauti. Teko grįžti ir apsistoti kitoje vietoje.
Kolektyvas labai darnus, dienos lekia greitai su labai didele doze įspūdžių. Kadangi temsta anksti, vakarais turiu galimybę paskaityti knygą per Kindle skaityklę.
5 DIENA: Aplankėme AtBaši - graudžiai nykus ir skurdus miestelis. Nuvažiavę 40 km asfaltu, įsikūrėm nuostabių žalių kalvų apsuptyje.
6 DIENA: Nusipirkom viską ko prireiks iki kelionės pabaigos. Dviračiai su visa manta sveria apie 60 kg ir tapo sunkiai valdomi. Kelias iki sekančios stovyklos labai duobėtas su trumpomis asfalto atkarpomis, šiandien įveikėm 60 km. Dabar laukia kelionės dalis su labai nedaug civilizacijos, o ryšys su išoriniu pasauliu liks tik naudojantis GPS siųstuvu.
7 DIENA: Plačius ir gėlėtus upės slėnius keitė siauri kalnų kanjonai su stačiais serpantinais.  Kalnų slėnyje prasidėjo audra, griaustinis, lietus. Teko stipriai išmirkti, keliais tekėjo upeliai. Stovyklą įkūrėme pasiekę žemumą.
8 DIENA: Šiandien netikėtų susitikimų diena, susitikom du italus ir prancūzą su gulint minamu dviračiu. Prasidėjo sunkiai pravažiuojami keliai, labai akmenuoti. Aplink jakai, avys, karvės. Vaizdai kaip sapne, keliamės per kalnų upelį. Naktys čia nuostabios, kuo arčiau dangaus tuo daugiau ir ryškiau spindinčių žvaigždžių.
9 DIENA: Laisvadienis, naktį labai šalta -4C. Aplink raiti piemenys, gyvulių kaimenės. Ryte su kumisu, duona ir grietine atėjo šalia jurtoje gyventantys kirgizai, pavaišino mus, mes juos. Sočius pietus valgėm jų jurtoje, labai svetingi žmonės. Grįžus į stovyklą joje viešėjo vietinės karvutės. Diena sušilo, išsimaudėme upelyje. Kelionė fiziškai labai sudėtinga, bet kai aplinkui tokie pasakiški vaizdai,  kūnas užmiršta kas yra nuovargis.
10 DIENA: Kelias vos matomas, vingiuoja pasislėpęs tarp akmenų ir žolynų pievose. Labai krato, sukandę dantis labai lėtai minam, kirtom daug upelių. Prasidėjo smėlio audra, šilumos  tik 3C.
11 DIENA: Vėl šunkeliai ir kojas šalčių geliantys upeliai. Nenumatyti gedimai pas komandos kolegas, bet viskas gerai, susiremontavome. Neregėto statumo serpantinas kylant į perėją, atėmė labai daug jėgų. Nakvojame 3,8 km aukštyje prie pat ledyno.
12 DIENA: Naktį šalo. Įveikėm dar vieną perėją, po jos labai smagus 15 km nusileidimas, įkalnėm nuokalnėm pasiekėm pasienio postą. Vos praleido. Toliau purtomės sunkiu upės akmenų keliu, nakvynė prie stebuklingai gražaus ežeriuko.
13 DIENA: Stipriai lyja jau pusė dienos, pasidarėme išeiginę, skaitau knygą, ilsimės. Kadangi esame aukštai, naktį šala, sunku užmigti.
14 DIENA: Ryte naujas netikėtumas, sninga. Sulaukus kiek geresnio oro pajudėjome į kelią, šaltas vėjas pučia nuo ledyno, gerai kad į nugarą. Jau pasivijom savo numatytą maršruto grafiką, bet mus sustabdo reindžeriai, toliau važiuoti negalima – rezervatas. O leidimais mūsų kirgizai vadybininkai nepasirūpino. :(
15 DIENA: Naktį vėl pašalo. Ryte reindžerio šeima pasikvietė pas save pusryčių, pradėjome ilgos derybas, lyg ir suderėjome – du buteliai vodkos. Bet šalia trinasi stukačius valdžiai, visą dieną laukėme kol išvažiuos stukačius, bet vakare išaiškėjo kad vis tiek nepraleis. Kaip kompensaciją gavom labai skanią ir sočią vakarienę. El. tinklų inžinierius mus paguodė, kad ta kryptimi upė neįveikiama. Teks grįžti 2 dienų kelią.
16 DIENA:  Ryte buvome pavaišinti pusryčiais, lauktuvių gavome duonos. Grįžtam atgal, iki kito kelio, 20m/s priešpriešinis vėjas ir dar daug stačių kalvų. Įveikėme puse grįžimo kelio, nakvynė vėl prie ledyno 3,9 km aukštyje.
17 DIENA: Upelyje gyvena varvekliai, labai šalta, naktį susirengiau visus drabužius. Vėjas dar sustiprėjo, važiuojant nuo kalno minti reikia, vos riedame ir daug stumiamės. Visi labai pavargę, stojame prie ežeriuko. Jau visą savaitę mus kankina dėdė šaltis.
18 d DIENA: Atsibudau prieš aušrą, palapinėje kaip šaldiklyje. Lauke balta balta kur dairais, visur sniegas ir šerkšnas. Už ankstyvą rytą gavau atlygį, sutikau magiškai gražų saulėtekį. Jau judame nauju maršrutu, slėnyje tarp ledynų. Bandžiau prieiti prie vieno iš jų, priartėjus arčiau, nusprendžiau kad per daug pavojingą. Kitą kartą :) Šiandien lepina saulutė, bet nėra taip šiltą kaip norėtųsi. Savijauta gera, tik kamuoja stiprus herpis.
19 DIENA: Naktį vėl buvo labai šalta. Ryte išbandytas ledyno vandenų upelis ir pilnas SPA, oda dega nuo šalčio :). Bet visai maloni kančia. Puikiai atgaivino ir patonizavo. Keliaudami pasiekėme aukso kasyklas, vėl atsirado ryšys su pasauliu. Šiandien daug kėlėmės per sraunius upelius ir upes, turėjome vakare ypač sudėtingą persikėlimą. 25 m pločio, šalta, srauni iki liemens upė. Pradžiai persinešėme dalį daiktų, po to dviese po 1 dviratį. Nors tai buvo ypač pavojingą, bet misija atlikta sėkmingai.
20 DIENA: Piemenų takais vedamės dviračius. Visur kur žvilgsnis aprėpia vien akmenys: pievose, upėse, takuose. Nuo perėjos teko leistis didelių uolų nuolaužų šlaite labai stačiu serpantinu, žengėme per  dviračio rato dydžio akmenis, pėsčiomis vos įmanoma judėti. Bet visada už sunkų triūsą būna atlyginta, patekom  į gražiausią šios kelionės vietą. Stebuklinga vieta - Smaragdo spalvos ežeras paslaptingų kalnų apsupty. Čia ir nakvojom po dangumi, pilnu  žvaigždžių.
21 DIENA: Vėl piemenų takais per bekraštę akmenų jūrą, bet bent jau galima bandyti dviračiu važiuoti. Šviesi, šilta ir graži diena, sustojom maudytis dangaus žydrumo ežere, pasiplaukiojau šaltam lediniam vandenyje. Dar pavažiavę keletą km stojame ypač kerinčiame slėnyje. Nusprendėm pailsėti, naudojamės šios dienos teikiamais privalumais, ilsimės, deginamės, išsiskalbiame rūbus. Vakarojam dieviško grožio vaizde tarp arklių kaimenių ir mėlynų kalnų upelių. Ir pagaliau, ilgai lauktos šilumos apsupti – einame miegoti.
22 DIENA: Šios dienos kelio pradžia prasideda upeliais ir akmenimis, ir pagaliau prasideda jau pasiilgti vaizdai: krūmai, eglynai ir su jais beveik pravažiuojami keliai. Leidžiamės upės slėniu, vaizdai super, bus nuostabių foto. Keli nemalonūs gedimai, man sulūžo abi galinės „Vaudės“ tašės, kažkiek su užtraukėjais sukabinom ir judam toliau.Liko dar 8 dienos, jau galvoju apie namus, bet laikas bėga greitai ir turiningai, o kai aplinkui taip gražu, vėl užsimiršti.
23 DIENA: Jau 17 km žvyrkeliais riedam žemyn link kaimų, dabar jau 1800 m aukštyje. Su šiluma pasirodo lygumos, dulkės ir skurdesnė aplinka. Sočiai pavalgėme kaimo kavinėje, ir vėl judame į kalnus, ten mums ramiau.
24 DIENA: Ir vėl kalnai,  neišpasakyto grožio kalnai, jau atrodo turėjome apsiprasti, bet kiekvieną kartą sugrįžus į šių kalnų glėbį jauti palaimą. Šią naktį nakvojome šiltai, šaltalankių ir gigantiškų usnių paunksnėje. Šiandien sunkiai stūmėmės į statų kalną apsuptais miškų takais. Labai karšta, sunku, bet labai gražu. Stengiamės judėti pavėsine puse. Jau patyrėme išbandymą šalčiu, dabar bandysime mūsų atsparumą karščiui. Šiandien per  8 km atstumą įveikėm 700 m sukilimo beveik nepraeinamais piemenų takais. Sunkiausia iš visų iki šiol buvusių įkalnių, o nuo kalno dalį kelio leidomės dviračiais, kitą pusę juos varėmės labai stačiu šlaitu per didžiulius akmenis. Dabar ilsimės slėnyje apsupti turistinių jurtų.
25 DIENA: Vakar buvo labai sunku, bet šiandien supratom kad gali būti dar sunkiau, vietomis net stumti dviračio neįmanoma, vos praeinami pėsčiųjų takai. Statumas apie 25%, vietiniai gyventojai  įspėjo kad keliu per kalnus į Karakol miestą galima praeiti tik pėsčiomis. Pažiūrėsim kas teisus?
26 DIENA:  Naktį siautė stipri audra, palapinę taip taršė, kad teko įsikibus viduje laikyti. Šiandien molinga kankinamai ilga įkalnė, ganyklos, vos suvokiam kur kelias. Pagaliau nuokalnė, pasileidžiam su vėjeliu žemyn. Stojam anksčiau, reikia pasipuošti ir pasiruošti, šiandien Algirdo gimtadienis.
27 DIENA: Jeigu sakiau, kad prieš tai nukeliautos dienos buvo sudėtingos, tai šios paskutinių dienų kelio atkarpos nusprendė įrodyti, kad gali būti dar sunkiau. Tik šeši kilometrai ir 800 m sukilimo. Paskutiniai 3 km - stačiausia kokią iki šiol matėm įkalnė, dviračius nešėm, stūmėm, traukėm. Išretėjęs oras irgi komforto nepridėjo, žiauriai gera iškrovos diena. Stovyklaujame 2,8 km aukštyje. Tolumoje jaumatosi finišo užuominos, liko dvi dienos, ką dar jos parodys?
28 DIENA: O šiandien lepinamės vaizdais, nuostabūs eglėmis apaugę žali smaragdiniai slėniai. Trasa techniška, labai stačios nuokalnės iki 45 % per pievas, akmenis, šakas ir šaknis, bet itin patiko. Ir dar viena smagi veikla: rytiniai ir vakariniai pasimaudymai šaltuose kalnų upeliuose.
29 DIENA: Nuo ankstyvo ryto stiprus lietus iki 11 val. neleido net nosies iškišti iš palapinės. Tik nustojus iš karto skelbėm itin greitą evakuaciją iš stovyklavietės, ir staigiai paskutine ilga nuokalne nėrėm žemyn link Karakol. Bet mūsų kalnai lengvai nepaleido, paskutiniu iššūkiu mums pateikė stačius blogos būklės molyje ir akmenyse skendinčius kelius. Ratai nesisuko, batų protektorius kaip per sviestą nesilaikė ant žemės. Vietomis kaip ant ledo. Ir taip daugiau nei 10 km. Suvokiau, kad ir nusileidimai gali būti varginantys ir sunkiantys prakaitą. Bet pasiekę plentą, dviračius su visa įranga sumetėm į upę atmirkimui ir srovėje, kaip skalbyklė, iki baltumo iššveitėme ir civilizaciją pasiekėm švarutėliai lyg pirmą kelionės dieną. Iš kart tik įvažiavę į miestą apsistojome viešbutyje Kirgistan už 8 eurus/žmogui. Itin geras, 3 žvaigždutės. Priėmę karštas Spa dušo procedūras, pavalgėme tradicinėje restorano virtuvėje, vakare aplankėme miesto centrą, nors aš tuo nepavadinčiau nei centru, nei miestu. Vis dar civilizacija pas juos skurdi ir apleista. Naktis buvo šilta, minkšta ir civilizuota :) Miegas saldus ir kvepiantis greit pasiekiamais namais.
30 DIENA - PASKUTINĖ KELIONĖS DIENA KIRGIZIJOJE. Atsibudom anksti, papusryčiavom viešbutyje ir 9 val. atvyko šoferis su erdviu 10 vietų labai tvarkingu mikrobusu. Susipakavom ir prasidėjo ilga kelionė namo. Pro langą vis dar gėrėjomis kalnų apsuptimi ir kartu vis dar stebėjausi civilizacijos skurdumu ir netvarkingumu. 17 val. pasiekėm viešbutį Biškeke, kuris rūpinosi mūsų transportavimu. Susipakavom, pavakarieniavom, išgėrėm po šampano taurę už puikią kelionę ir visas nepaminėtas šampanu progas: Dagnės ir Algirdo sužadėtuvės, Algirdo 30-asis ir Super Žygis + Super Komanda. Ir vidurnakty jau pasiekėm MANAS oro uostą. 4 ryto jau sėdėjom lėktuve ir mintimis atsisveikinome su Kirgizija.
Rugpjūčio 28 d. rytą su auksiniu saulėtekiu pasitikom jau Stambule. Dar po 5 val. pagulinėjimo ant minkštasuolių ir pasibastymo po Tax Free parduotuves sėdom į paskutinį lėktuvą, mus parskraidinantį į gimtinąją žemę.
Oro uoste mus pasitiko didelis būrys draugų ir artimųjų. Maniškių net 9 su spavotais balionais "Sveiki sugrįžę". Super staigmena, pasijaučiau kaip žvaigždė :D Smagiausia kelionės atomazga. Visi sugūžėjo įspūdžių iškamantinėti į namus. O juose dar prisijungė kiti sutiktuvininkai. Pilnas butas svetelių. Už tokį džiaugsmą visiems dėkinga iš visos širdies. Fantastiška dovana ;)
Reziumė: kelionės gražumą ir komandą vertinu 10 balų, sudėtingumą 9+. Sudėtingiau tik Everestas dviračiu . Bent kartą gyvenime tokią kelionę rekomenduoju pabandyti visiems. Kaip  tari "negaliu" reiškia, kad gali dar kalnus nuversti. Ir neįmanomos įkalnės tampa realybe, kuri kas kart priverčia didžiuotis asmeniniais pasiekimais ir taip kas dieną 30 dienų :) Tai ištisas mėnesis grožio ir asmeninio tobulėjimo. Tai iššūkis, kurį priėmiau, ir jis mane apdovanojo nuostabia patirtimi.
P.S. Laukite foto-reportažo ir gruodžio mėn. filmo „Dviračiais per Kirgiziją“ premjeros ;)
 
Komentarai:

Aš tai jau ir anksčiau atradau pačios feisbuką, kaip gerą naujienų šaltinį, bet čia dar patogiau, viskas vienoj vietoj, kaip protokolas. :) kai pasiskaitau, tai net nežinau, ko darosi pavydžiau, ar gražių vaizdų, kurie tokioj kelionėj garantuoti, ar tokios puikios komandos, kuri yra didelės sėkmės reikalas.

st_ : 2015-08-31 15:53

Labai dėkui už tokį kiekį info, po ilgos sausros atėjo potvynio metas :) Svarbiausia kad nesigirdi apie barnius ir pykčius, tad tikiuosi jų ir nėra. Nes jei komanda vieninga jokios kliūtys ir prasti orai nebaisūs.

DonRomaso : 2015-08-21 21:08
Algirdas (2015-08-29 13:44)
Vakar pagaliau baigėsi mūsų mėnesio trukmės odisėja dviračiais per nuostabiuosius Kirgizijos kalnus. Tiesa, tas žodis "pagaliau" labai kliūna... Vos nusileidus oro uoste, eidami bagažo atsiėmimo skyriaus link, lyg juokais, lyg pusiau rimtai kalbėjome "pavalgom ir atgal?". Manau, kad tiek man, tiek ir mano kompanijonams tas didžiulis džiaugsmo antplūdis sugrįžus namo greitai atlėgo arba dar atlėks (kai pvz reikės pirmadienį kulniuoti į darbą :)) ir atsirado ilgesys tos nepažabojamos laisvės jausmo, kai kiekviena diena veda vis nauju keliu ir baigiasi vis naujoje vietoje, kai vaizdai nesikartoja, o kiekvieną aplankytą vietą matai pirmą ir, tikėtina, paskutinį kartą.

Kad ir kaip ten bebūtų, šiais metais nesiplėsiu su paskutiniuoju įrašu, nes jaučiu, kad jau ir taip ne karta buvo apibendrinama ši kelionė. Tad, jeigu trumpai, viskas buvo nuostabu - pamatėme krūvas neišpasakyto grožio vaizdų, patyrėme dar didesnes krūvas nuotykių bei pergyvenom didžiulius sunkumus. Esu tikras, kad kiekvienas iš kelionės grįžome dar šiek tiek paaugę ir patobulėję, tad tiesiog norėčiau dar kartą padėkoti visiems bendrakeleiviams, visiems, kas sekėte mūsų įspudžius virtualiojeje erdvėje, kas atvažiavote išlydėti bei, žinoma, pasitikti. Jūsų palaikymas buvo labai stiprus ir labai reikalingas, o silpnumo akimirką prisiminus jį, atrasdavai naują jėgų antplūdį. Tad dėkui visiems ir palieku jus su keliomis sutvarkytomis nuotraukomis.

Iki pasimatymo filmo premjeroje!! :)
Komentarai:

Fantastika!

Giedre : 2015-08-31 08:38

Nuostabios nuotraukos

DonRomaso : 2015-08-30 20:46
Nuotraukos:
IMG_09.jpg
IMG_10.jpg
IMG_11.jpg
IMG_12.jpg
IMG_13.jpg
IMG_14.jpg
IMG_15.jpg
IMG_16.jpg
IMG_17.jpg
IMG_18.jpg
IMG_19.jpg
IMG_20.jpg
IMG_21.jpg
IMG_22.jpg
IMG_23.jpg
IMG_24.jpg
IMG_25.jpg
IMG_26.jpg
IMG_27.jpg
IMG_28.jpg
IMG_29.jpg
IMG_30.jpg
IMG_31.jpg
IMG_32.jpg
IMG_33.jpg
IMG_34.jpg
IMG_35.jpg
IMG_36.jpg
IMG_37.jpg
IMG_38.jpg
IMG_39.jpg
IMG_40.jpg
IMG_41.jpg
IMG_42.jpg
IMG_43.jpg
IMG_44.jpg
IMG_45.jpg
IMG_46.jpg
IMG_47.jpg
IMG_48.jpg
IMG_49.jpg
IMG_50.jpg
IMG_51.jpg
IMG_52.jpg
IMG_53.jpg
IMG_54.jpg
IMG_55.jpg
IMG_56.jpg
IMG_57.jpg
IMG_58.jpg
IMG_59.jpg
IMG_60.jpg
IMG_61.jpg
IMG_62.jpg
IMG_63.jpg
IMG_64.jpg
IMG_65.jpg
IMG_66.jpg
IMG_67.jpg
IMG_68.jpg
IMG_69.jpg
IMG_70.jpg
IMG_71.jpg
IMG_72.jpg
IMG_73.jpg
IMG_74.jpg
IMG_75.jpg
IMG_76.jpg
IMG_77.jpg
IMG_78.jpg
IMG_79.jpg
Dagnė (2015-08-27 23:28)
Daiktai priduoti, visos patikros baigtos, lauktuves supirktos, liko tik namai.... Visi saldziai snaudzia ant pakankamai minkstu kedziu ir laukia tos akimirkos kada ikels koja i Lietuva. Vieni svajoja apie maista, kaip pasigardziuodami valgys mamos apkepa ar zmonos saltibarscius, kiti svajoja kada apkabins artimus zmones, o treti tiesiog laukia tos akimirkos... Nors kelione buvo nuostabi, bet namu ilgesys stipriai veikia, tik niuri mintis, kad pirmadieni i darba, visus suraukia. Drasiai galima sakyti aciu Kirgizija, aciu uz si nepakartojama nuotyki. Visiems sita kelione isliks atminty ilgus metus, tie vaizdai, tie nuotykiai, tie sunkumai ir nenumaldomas zmoniu siltumas. Sita salis nenustojo musu stebinti, kai atrodo kad jau viska patyrem ka imanoma, Kirgizija uzdedavo dar vysnaite ant torto. O neregetu isbandymu patyrem kiekvienas: prisilietem prie ledyno, pasivazinejom 4km auksty, bridom per sraunia upe, leidomes 40% ikalne... Ir taip galima testi ir testi. Bet 5 narsuoliai tuoj garsiai ir pakiletai viska papasakos gyvai :).
Komentarai:

Šaunuoliai :)

st_ : 2015-08-28 11:22

Gero skrydžio, visus apkabinu ir spaudžiu dešine virtualiai, nes pasitikt nepavyks :( Jūs Šaunuoliai!

DonRomaso : 2015-08-28 07:25
Algirdas (2015-08-26 16:48)

Pirmiausia pradėkime nuo to, kad pagaliau pasiekėme savo kelionės tikslą - Karakol miestelį. Rytoj atvažiuoja mikriukas, kuris surinks mus su visais dviračiais ir pargabens iki Biškeko. Visi giminaičiai, draugai bei pažįstami, kas norėtų būti pirmieji pasilabinę ir išgirdę vieną kitą kelionės atgarsį, laukiami Rugpjūčio 28d. 14:20 Vilniaus oro uoste. Kadangi visada būna labai smagu pasijusti laukiamais sugrįžus po sunkios kelionės, tad kuo daugiau jūsų bus, tuo bus smagiau :)

Na, o dabar apie paskutiniasias kelias dienas Kirgizijoje. Vakar dieną po ypatingai sunkios užvakar dienos, būtų galima pavadinti poilsio diena. Pakilimo buvo "vos" 200m. ir diena sužavėjo tikrai ne savo sunkumu. Kaip aš juokavau - užvakar mums priminė kokia sunki ši kelionė buvo, o vakar diena priminė, kokia graži. Visą laiką trynėmės apie 2.7km aukštį, kalnų, supančių Issyk-Kulio ežerą viršūnėmis - nusileidi į vieną slėnį, pakylį į kalna, nusileidi į kitą, pakyli į kitą kalną ir taip visą dieną. O nuo tų kalnų vienas atsiverdavo vienas už kitą gražesni vaizdai. Buvo be galo malonu prisiminti, jog ši kelionė turėjo ne vien krūva fizinių bei psichologinių išbandymų, bet ir labai jų vertų atpildų.

Taip besiraizgydami per kalnus, priartėjome prie savojo tikslo - Karakol miestuko. Kadangi, nenorėjome jo pasiekti per anksti, tad vėlgi sustojome anksčiau, likus 15km. Iki miestuko buvo likę vien tiesioji ir vien nusileidimas, tad manėme, kad kitos dienos pietus jau tikrai valgysime Karakole. Deja, Kirgizija, vėlgi nusprendė padaryti pokštą. Šį kartą pokštas atėjo nuo pat ryto prakiurusiu dangumi. Būna lietus ir būna Kirgiziškas lietus. Pylė taip, kad padėjus valgomąjį bliūdėlį lauke, jis man ne už ilgo prisipildė pilnas lietaus. Palei palapinę tekėjo upeliai, o dangus, atrodė net nesiruošia atlėgti. Apie 12val. Algirdas neapsikentęs, chebrai riktelėjo "pakuojamės daiktus ir kylam, nes prošvaisčių nenusimato". Ištarus šiuos žodžius, po 5min lietus visiškai liovėsi ir nebelijo visą likusią dieną :) Taip, tai Kirgizija.

Tiesa, "smagumai" tuo nesibaigė. Pasirodo, kad kai praėjus tokiam lietui pabandai leistis žemyn keliukais, kurie geriausiu atveju, galėtų būti pavadinti "sunkiai pravažiuojamais", gauni galingas purvo vones. Mūsų keliukas buvo pavirtęs būtent jomis. Maurojome, kritinėjome, dviračių ratus užkišo toks purvo kiekis, kad jie atsisakė suktis, tad mūsų lengvasis kelias žemyn pavirto rimtu iššūkiu. Tiesa, turbūt, kompanijoje tvyrojo pakankamai pakili nuotaika, nes visi suprato, jog tai tėra paskutinis Kirgizijos pasispardymas, taip sakant, nenoras paleisti sausų (ir švarių). Ir aš manau, kad tai buvo labai vietoj ir laiku.

Manyčiau, kad būtų buvę visai kitas jausmas, jeigu būtume Karakol miestuką pasiekę šviečiant saulytei ir lengvai nuriedėję nuo kalniukų. Tas paskutinis akcentas buvo labai teisingas - mol, suprask, ko esi vertas. Manau, paskutinysis vaizdelis man išliks ilgam: keturi narsiaširdžiai džigitai, pergalingai "jojantys" savo aliuminiais žirgais per visą, jau asfaltuoto, kelio plotį Karakolo link.

Tai taip baigėsi ta mūsų mėnesio trukmės kelionė per laukinę Kirgiziją. Šiuo metu esame patogiai išsidrėbę vietinio viešbučio lovose ir mėgaujamės civilizacijos privalumais. Kaip ir minėjau, jau rytoj, atkeliauja mūsų sutartas mikriukas, susemia mus ir galiausiai skriejame Biškeko link.

Kadangi, su nuotraukų įkėlimu yra rimtų problemų, tad dalinuosi nuoroda į Audriaus nuotraukų albumą. Jį galite rasti čia: http://instagram.com/nznm

Komentarai:

Nejaugi viskas!?... Pavydžiu šio ,,deimančiuko“ Jūsų gyvenimo kolekcijoje... Papūnis

Papūnis : 2015-08-26 18:12
Algirdas (2015-08-25 23:00)
Rugpjūčio 25d. maršrutas
Komentarai:

KIrgizija, aiškiai, nenorėjo jūsų lengvai paleisti. Bet mes Lietuvoje labai jūsų laukiam!...

Romobite : 2015-08-26 17:02
Rūta (2015-08-25 07:46)
paskutine pereja iveikta, paskutinis saukstas grikiu suvalgytas, paskutiniai "barniai" prie kurio arciau per pusrycius turi stoveti kondensuoto pieno bonkute baigti. siandien mes pradedame leistis i Karakol miesteli, kuris zymi musu keliones pabaiga...
Komentarai:

Algirdai, Kirgizijoje nebuvau, todel nezinau kaip ten su uodais ir kitais kraugeriais. Bet teko buti ten kur tik apnuoginai pukali ir sukibo "vampyru" nosys ir dantys i minksta, balta sedmeni. Ilgai grozetis gamta buvo pavojinga nes paskui gali iskilti problema sukisti savo jau istinusi nuo ikandimu pukali atgal i kelnes. Algirdai, kiek supratau buvai sio kolektyvo vedlys. Saunuolis, lenku galva, visus parvezi sveikus ir kiek supratau laimingus. Sekmes!!! Kas laimes, kas laimes Gargzduuuu Banga... ir jinai laimejo pries Palanga 1 : 0 ir pakilo i 3 vieta...

Algis : 2015-08-29 04:54

Labai norėjau pakomentuoti Algio pasisakymą: bent aš asmeniškai vieną iš labiausiai ilgėtinų dalykų iš Kirgizijos įvardinčiau būtent tualetą - atsitupi snieguotų kalnų fone ir geriesi... Čia ne delfi skaityti ant tupinyko :D Na, bet čia juokais :) o jei rimtai, tai tiesą pasakius, tų materialių dalykų šioje kelionėje pasiilgau mažiausiai.. Būtent artimųjų ir draugų ilgesys labiausiai traukia namo.. Gal jau pasenau :) visgi, 30... :)

Algirdas : 2015-08-27 13:19

Sekiau Jūsų kelionę ir laukiu filmo premjeros. Mano nuomone, įspūdingiausia Algirdo suplanuota kelionė.

Arūnas : 2015-08-26 21:55

gal pasirodysiu su savo pasisakymu is akmens amziaus bet as po tokiu "pasilakstymu" labiausiai pasiilgdavau ne tevu ar artimuju bet ..... savo duso, vonios, tualeto, kur uzsirakinai ir paskendai savo mintyse ar uztraukei kokia arija duse is "Karmen" ir zinai kad niekas be tavo zinios taves nesutrukdys..... Linkiu kad vanduo nebutu isjungtas uz nesumoketas saskaitas... Na o jeigu rimciau, tai noreciau nusiimti skrybele pries jus, esate saunuoliai. Kiek supratau "vezima " traukete i viena puse, ne taip kaip Krilovo pasakecioje kai "vezima" trauke i atskiras puses ir pykosi. Drauga pazinsi.....

Algis : 2015-08-26 06:52

Daug sentimentų ir pagarbos Jums, ,,geležiniai žmonės", su romantikų širdimis. Norėčiau paskutinę dieną pamatyti Jūsų dabartinius ,,profilius", po tokio krūvio ir košių bei džiovintos duonelės su plastmasine dešra ,,subalansuotos" mitybos. Norėčiau palyginti su kelionės pradžios ,,profiliais": kas šiuo metu storesnis - dviratis ar keliauninkas? Ar jau galite pasislėpti už dviračio rėmo? Kas - dviratis jau veda dviratininką ar vis dar dviratininkas stumia dviratį? Bet vis tiek įsivaizduoju Jus besijuokiančius arba nors besišypsančius. Be galo laukiame sugrįžtančių! Papūnis

Papūnis : 2015-08-25 09:14

Skaitau Algirdo pasakojimą ir girdžiu tavo, Rūtyte, juoką. Net po tokio koncentruoto krūvio laikotarpio tave dar ima juokas iš fizinio krūvio ir problemų :). Pasikartosiu, bet tikrai daug geležies (gal ir plieno) tavo ir jūsų visų kraujyje :). Laukiame

ayšra : 2015-08-25 08:08
Algirdas (2015-08-24 23:00)
Atsimenu kažkurioje vietoje buvau rašęs "šiandien užsidrožėme negyvai". Reikėtų sugrįžti prie tos vietos ir ją pakoreguoti, kadangi, palyginus su tuo kas vyko vakar ten buvo, kaip kažkada pasakė vienas sutiktas kareivukas "tik gėlytės". Kadangi, vakar stojome anksčiau, nepasiekę savo dienos tikslo, tad diena prasidėjo nuo smagaus nusileidimo žemyn. Tiesa, buvau pražiūrėjęs vieną kalniuką, kuris buvo toks status ir trumpas, kad žiūrint žemėlapį pagal konturo linijas, prasprūdo pro akis. Jis buvo tarsi preliudija į tai kas mūsų laukė. O laukė 800m pakilimo per maždaug 6-7km.

Prasidėjo viskas saikingai, netgi minti buvo galima. Saulės gavome irgi dozuotai, tad nebuvo labai karšta, taigi pirmi kilometrai ėjosi puikiai. Pamatę, kad prieš akis laukia sunkioji dalis, stabtelėjom papietauti. Bevalgant šiek tiek praradusią skonį dešrą ir dar iš Lietuvos atsivežtą džiovintą duonelę užsimąsčiau apie du dalykus. Vienas dalykas, tai ar būdamas Lietuvoje kadanors galėtum pasijusti toks laimingas grauždamas pietums džiovintą duoną su beskone mėsa ir kitas dalykas, tai kad, turbūt, net ir prašmatniausias Vilniaus, gal ir Europos, restoranas sunkiai galėtų lygintis savo aplinka su mūsų kasdienėmis pietų stotelėmis, kurios būna, tiesiog, sustojimai pakelėse.

Po pietų pajudėjome į "trasą". Keliukas, kaip nukirstas, išnyko ir pavirto senos upės vaga/arklių takeliu - jis buvo užverstas didžiuliais akmenimis, o statumas buvo toks, kad norėjosi trenkti dviratį į šalį ir surėkti "fsio! man gana! Aš nebegaliu!". Situaciją sunkino ir kątik apturėti prietūs - žinau, sako po valgio negalima daug dirbti, alia, kad čia didelio pasirinkimo nėra - dirbi arba stovi vietoj. Šiuo atveju stovėti vietoje negalėjome. Bandant užsiropšti keliuku atėjo mintis, gal vis dėl to reikėtų nusiimti visus daiktus nuo dviračio ir pradėti neštis. Su šia mintimi pakovojau geras 15min, tačiau tada šiek tiek keliukas išsilygino, praėjo pietų sukeltas silpnumas ir stūmėmės toliau.

Tiesa, istorija ties čia nesibaigia. Mat, pagal žemėlapį, takelis turėjo tęstis kilometrą, tada jis turėjo išnykti ir eiti 300m pakilimas per 1.3km atstuma tiese aukštyn. Šitos vietos visi rimtai bijojom. Šioje kelionėje mūsų nebuvo sustabdę niekas ir aš netgi buvau pasakęs kompanijai, jog, manau, kad mus galėtų sustabdyti tik statmena uola, bet ir tai, turbūt, pabandytume ja ropštis. Ačiū Dievui, šį kartą uolos nebuvo - vietoj jos buvo mišku apaugęs kalnas, kuriuo mes tiesiai ir prasibrovėme visus 1.3km. Buvo ant tiek sunku, jog aš vis dėl to pasidaviau minčiai nusiimti daiktus ir juos neštis. Kad tai būtų kažką palengvinę - negaliu pasakyti, nes nors kiti turėjo užsitempti savo, šiek tiek palengvėjusius, bet vis dar ~40kg sverenčius dviračius, aš turėjo susinešioti savo daiktus per 5 kartus, kildamas ir leisdamasis pasiimti likusių daiktų. Kojos, rankos drebėjo, prakaitas žliaugė. Iš pradžių buvo linksma, poto šypseną veide pakeitė sustingusi bereikšmė mina ir orą gaudantis dusavimas (kilom į 2.8km aukštį, tad net ir su mūsų turima aklimatizacija, intensyviai dirbant, deguonies trūkumas yra ryškus).

Pakilus viršun, pasiekėme takelį, kuris turėjo išvesti į kitą, mums reikalingąjį. Susikroviau visus daiktus ant dviračio su nedideliu palengvėjimu veide, kai staiga pamačiau, jog betempdamas daiktus per kažkokius bruzgynus būsiu pametęs savo mylimiausiąją "timpą" (elastinė virvė, skirta daiktų tvirtinimui). Tą timpą prieš labai daug metų man parvežė Purlys iš Vokietijos ir aš ją įsimylėjau. Vienintelė timpa atitarnavusi visus tuos metus, absoliučiai nepakeitusi savo ilgio (jos paprastai labai greitai išsitampo), su kuria aš visada tvirtindavau kameros tašes prie bagažinės - kitaip tariant daug sentimentų. Mečiau dviratį žemėn ir patraukiau šeštąjį kartą žemyn ieškoti savosios timpos. Ėjau keikdamas viską aplinkui - prakeiktą pagalį, įsipynusį tarp kojų, prakeiktą kalną, trukdantį lipti, prakeiktus kompanijonus, kurie nepastebėjo mano pamesto timpos (žinoma, jie nebuvo kalti), prakeiktą save už žioplumą pametant timpą pirmoje vietoje. Keikiausi garsiai, tačiau aplinkui nieko nebuvo, tad, laimei, niekas ir negirdėjo. Dar garsiau pradėjau keiktis, kai nusileidęs visą kelią žemyn taip jos ir neradau. Tada septintąjį kartą pradėjau kilti aukštyn ir prisiminęs, jog vienoje vietoje nukrypau nuo mūsų tiesės, žinoma, ten ir suradau savo "timpą" su pritvirtintu šiukšlių maišeliu. Tas šiek tiek atnešė laimės - nebuvau nusiteikęs netekti savo mylimos timpos Kirgizijoje.

Pradėjus judėti takeliu, šiek tiek komiška situacija ištiko ir Audrių, privertusi ir jį garsiai keiktis. Ant keliuko gulėjęs medis nusprendė pakankinti Audrių ir nors prieš tai kuo puikiausiai praleido tiek mane, tiek Renatą, jam įsikabino į atlapus ir nei pirmyn, nei atgal. Žiūrint iš viršaus ši kova atrodė įspūdingai ir nebuvau tikras ar pirmiau luš medis, ar Audriaus kuprinės, kurios, jam tuo metu buvo panašu, jog nė motais, tad jis iš paskutiniųjų dorojosi su tuo medžiu. Rūtai ši situacija sukėlė daug juoko, tačiau, manau, jos pačios labui, šį juoką ji išlaikė iki stovyklavietės, kur jau buvome visi nusiraminę ir šiek tiek pasiilsėję, tad tai buvo priimta kaip linksma istorija ir visi galėjome iš to garsiai pasijuokti, įskaitant ir patį Audrių. Juokėmės, kad naktį Audrius, su žiebtuvėliu rankoje, eis aiškintis santykių su tuo medžiu.

Tai taip praėjo mūsų paskutinioji Kirgizijos kelionės perėja. Manau, tokia ir turi būti paskutinė perėja - primenanti kokio kalibro kelionė tai buvo. Smagiausia šios istorijos dalis buvo ta, kad užkilus į šią, matyt, niekas nepaprieštaraus man, sunkiausią perėją, atsivėrė fantastinis vaizdas į Issyk-Kul'io slėny, kurio apačioje yra ir mūsų galutinis kelionės taškas - Karakol miestelis. Prie jo mes turėtume priartėti rytoj, o poryt pasiekti.
Komentarai:

Atidziai patyrinejau zemelapyje marsruta ir atrodo radau ta vieta, kur kelis kartus lipai aukstyn zemyn :) neesu tikra ar ten tikrai ta vieta, kadangi nelabai tikiu, kad gps Algirdas nesesi kiseneje. Mazas detektyvas :)

Giedre : 2015-08-26 11:15

Šio žygio metu eteryje buvo kiek tyloka, todėl labai ačiū už detalų pasakojimą, padėjo įsijausti į visą tą ankstesnių kelionių dvasią ir suvokti, kad šita nei kiek ne prastesnė, su panašiais, bet kartu - unikaliais džiaugsmais ir rūpesčiais. Smagu, kad radai timpą: esu seniai įsidėmėjęs, kad jei būni be nuotaikos, ją pasigerinti padeda pamesto daikto radimas. Džiaugiuos visgi, kad šie rūpesčiai nebuvo iš tų didesniųjų, t.y. nepasimetė dokumentai, neužpuolė ligos. Neišeina apsakyti žodžiais, kaip laukiu nuotraukų ir filmo.

st_ : 2015-08-25 10:45

Apibūdinsiu jūsų kelione perfrazavęs vieną žinomą posakį, metėt takelį dėl "vaizdelio". Apie kelius jau išvis patyliu :)

DonRomaso : 2015-08-25 07:03
Algirdas (2015-08-23 23:00)
Šio irašo rašymo metu vis dar yra rugpjucio 23d. Tiesa, ji jau arteja i pabaiga - dabar yra 22:30 ir tai, turbut, žymi veliausia laika kada mes einam miegoti. Nepaisant to, prieš nueinant miegoti, nusprendžiau, jog turiu parašyti ši iraša. Nors jus ji, tikriausiai, perskaitysit daug veliau, nei rašau, kadangi interneto ryšys cia toks.. Na, tarkime, "užpuciamas" - nei iš šio nei iš to atsiranda, nei iš šio nei iš to pranyksta... Jauciuosi turis tai padaryti, del tu žmoniu, kurie šia diena padare tokia kokia ji buvo.

Viskas prasidejo dar nakti. Maždaug apie vidurnakti mus užklupo milžiniška audra, vejas draske palapines, lietaus lašai tranke ja iš viršaus, tarsi akmenu kruša, o dangu raiže šviesos efektai - žaibai. Visada užklupus tokiai audrai pasidaro neramu - palapine jau skaiciuoja šeštus metus, taip sakanta, kaip ir jos šeimininkas eina ne jaunyn ir nors maciusi ji tokiu audru ne viena ir ne dvi, kiekvienas daiktas, kad ir koks patikimas bebutu, turi savo gyvavimo resursa. Džiugu, kad to resurso ji nepasieke ir šios audros metu. Tokiais atvejais labai gerai supranti kodel verta moketi už tokius daiktus tukstanciais, nes tokiomis akimirkomis tas medžiagos gabaliukas ir keli aliuminiai vamzdeliai yra tavo vienintelis išsigelbejimas.

Audra praejo, mes vel užmigom ir išmiegojom iki ryto. Rytas atneše debesuota ir gan niuru dangu, taciau ji iš karto praskaidrino Dagne iteikusi pirmaja šios dienos dovana - brangiausiuju draugu irašyta video pasveikinima gimtadienio proga. Visa gyvenima svajojau apie tokia dovana, tad ji žiurejau su didžiuliu entuziazmu, tai garsiai kvatodamas, tai ir ašara nuridendamas, bet visos jos buvo iš didžiulio džiaugsmo pertvindžiusio širdele. Iš karto noriu tarti didžiuli, didžiuli aciu už Jusu išmone, šiltus palinkejimus bei sugaišta laika - išsiilgusiai namu keliautojo sielai, tokie sveikinimai suteikia daugiau jegu nei rytine koše :)

Antroji dovana buvo dar ispudingesne - regis, prisišnekejau, jog noreciau iššokti su parašiutu... Taigi, teks igyvendinti ir dar viena svajone :)

Pavalge pusrycius pajudejome iš nakvynes vietos. Nakti lijes lietus suminkštino molinga kelia, tad važiavimas juo buvo nelabai imanomas. Tai mums nebuvo didele naujiena, kadangi, paskutinios dvi dienos visada prasidedavo stumimu i kokiu 400-500m pereja. Tiesa, cia ne Indija - kelio dažnai išviso nebuna, o jo statumas buna toks, kad kartais net stumimo šio proceso neišeina pavadinti ir tai labiau primena dviracio nešima... Taigi, tradiciškai užgaišome kelias valandas, o pasiekus viršune buvo pats metas stoti pietu. Papietavus lauke ~10km leidimasis žemyn, taciau pievomis nusileidus vos kelis kilometrus  staiga išniro fantastine stovyklaviete. Ji buvo apsupta mišku, kas žadejo vakarini lauža, šalia tekejo skaidrus upelis, kas reiške neribota arbatos kieki, o priešais stuksantys kalnai žadejo dar viena isimintina regini ilsintis vakaro metu. Taigi, be dideliu diskusiju buvo nuspresta stoti anksti - apie 15val. 

Isikurus puikiojoje stovyklavieteje Dagnei su Audrium suradus malku, o man suremontavus vandens filtra (buvo užstrigusi pompa), leidomes su Dange i mini žygeli per supancius kalnus. Tolyje pamate stuksancia uola, išsikeleme sau tiksla užsikabaroti ant jos. Iš pradžiu, pusiau juokais, veliau, pamate, jog tai visgi pakankamai pasiekiamas tikslas - rimtai. Ropštemes gera valandžiuke, karts nuo karto pasilabindami su vietinem karvemis, o užsiropšte šiek tiek nusivylem, kad uola iš viršaus tankiai apaugusi kadagiais ir neišeis patabaluoti kojomis nuo jos krašto. Teko tenkintis keliomis nuotraukomis i atsiverenti sleni kitoje kalnu puseje. Tiesa, "tenkintis" reiketu imti i kabutes, nes tai nebuvo eilinis slenis. Mateme Issyk-Kul'o ežera, bei jo kita kranta, kuris yra nutoles per ~70-80km nuo musu lokacijos. Net nebandysiu nupasakoti koks tai buvo grožis, tiesiog, pasakysiu, jog tai buvo mano trecioji dovana, ši karta nuo brangiosios Kirgizijos.

Nusileidus apacion, lauke vakarine dalis. Užsikureme lauža, išsivireme makaraonus su tušonke, daug arbatos. Tada bendrakomandžiai pasveikino su gimtadieniu iteikdami turistini puodeli su išgraviruotais žodžiais, kuriu, deja, šia sekunde tiksliai neprisimenu (puodelis liko lauke), taciau grubiai verciant reiškia "buk savimi, nes visi kiti jau yra užimti".

Vakaras buvo be galo jaukus, turbut, jaukiausias visos keliones vakaras. Daug kalbejom, daug pasakojome vieni kitiems apie tai kaip jautemes keliones metu, kas mums paliko didžiausia ispudi, kas buvo sunkiausia, ka noretume pakeisti ir kas leistusi i tokia kelione dar karta - p.s. 4/5 :) Pasakiau jiems ir galiu pasikartoti cia - tai yra jeigu ne puikiausia, tai viena puikiausiu komandu, kokias man yra teke kadanors tureti. Visos keliones metu jauciau 100% palaikyma ir žinojau, kad ir kas benutiks, mano komanda visada stoves greta manes ir nei akimirkai nesudvejodami, žengs paskui per stingdanciai šaltas ledynu upes, per akmenimis užverstus kelius, pelkemis nusetas pievas ar žolemis apaugusius, nepravažiuojamus kirgiziškus kelius. Tik su tokiais žmonemis ir gali leistis i tokio lygio kelione, kurios sunkumui, nei vienas nedriso duoti mažiau 9 balu iš 10 ir tai pasilikdami paskutiniji bala tik del to, kad, kaip sakoma, visada gali buti sunkiau :)

Vakaras baigesi, gimtadienis taip pat. Šis vakaras, kad ir koks jis smagus bebuvo, su savimi atneše ir ta jausma, jog kelione baigiasi. Dar turime tris mynimo dienas, taciau, visi mintimis vis dažniau keliaujame namu link, svarstome ka veiksime griže, ka noretume valgyti ir kaip bus sunku vel adaptuotis tame civilizuotame, bet kartu ir, palyginus, labai šaltame pasaulyje, kaip bus sunku sugrižti i darbus, kaip bus sunku susitaikyti su mintimi, jog tu nebesi vienas keliu kilometru spinduliu, supamas beribio grožio gamtos. Žinau, adaptuosimes. Praeis kelios dienos ir net negalvosim, jog gali buti kitaip, taciau šiuo metu, gulint šiltame miegmaišyje, muvint vilnones kojines ir klausantis raminancio upelio ošimo, tai atrodo nepakelema kancia. 

Nenorejau užbaigti irašo tokia liudna gaida, nes iš tikruju, gimtadienis buvo nuostabiausias per pastaruosius 6 metus, kai pradejau juos švesti kelionese, o ju buta tikrai isimintinu. Taigi, dar karta dekoju visiems prisiminusiems, pasveikinusiems bei buvusiems kartu. O taip pat ir šilciausi linkejimai mano brangiajai mamytei, kuri mane atvede i ši pasauli :) Gal kartais tas pasaulis buna ir sunkus, ir šaltas, taciau tai tik leidžia suprasti ir ivertinti tas nuostabiasias akimirkas patiriamas jame. Dekui visiems ir labanakt :)
 
Algirdas (2015-08-22 14:44)
Beje, spėkite ką jinai atsakė? :)
Komentarai:

Aisku, kad atsake "taip"! :) Sveikinimai sia ir gimtadieniska proga :)

Giedre : 2015-08-24 13:48

Kaip matau, komanda tikrai šiemet nesipyksta :)) Labai smagu dėl jūsų! Jau praėję tiek daug įkalnių ir nuokalnių, tikiu, kad ir visas kitas praeisit. Sveikinu!

Rasa : 2015-08-23 23:48

Bijojau spėti ir sveikinti: maniau, kad draugas išgelbėja draugą, atiduodamas trūkstamą dalelę sugedusiam dviračiui... Naivuolis! Smagu, kad Jūs atiduodate save vienas kitam. Smagu, kad Jus kartu riš ne tik dviračiai, tie patys pomėgiai, nuotykių troškimas, bet ir daugiau kas! P.S.: siūlau į kitas keliones rinkti didesnę kompaniją porų. Juk atsirastų daugiau dvigubai laimingų žmonių: pamačiusių rojų Žemėje ir suradusių vienas kitą! Toks turėtų tapti kitas ateinančių kelionių tikslas! Sveikinu! Papūnis

Papūnis : 2015-08-23 20:59

Sveikinu abudu!!! :-)

Linas : 2015-08-23 16:32

Na, gražių ir kitokių dalykų ten pas jus įvyko, ne tik pasimatymas ir pasigalinėjimas su gamta. Sveikinu. Linkiu, kad ir didžioji jūsų šventė-vestuvės įvyktų panašiai didingo nerealaus grožio vietoje

Aušra : 2015-08-23 15:03

Туулган күнүң менен! (Tuulgan kününg menen!) [čia, kad pamatytum kaip rašosi tai, ką šiandien turbūt gausiai girdėsi iš kirgizų]

st_ : 2015-08-23 11:58

Algirdai sveikinu tapus 30 klubo nariu :) O dar labiau sveikinu Jus abu, pasiryžus savo likimus supinti kartu.

DonRomaso : 2015-08-23 10:54

Spėju, kad atsakė taip... Sveikinu abu! Algirdai, su gimtadieniu. Gerų nuotykių, puikių draugų, nepakartojamų kelionių, kad niekada negestų kamera ir visi keliai būtų įveikiami dviračiu (nors ir stumiant). Būk laimingas!

Romobite : 2015-08-23 09:46

Labai smagu pagaliau gauti daugiau informacijos iš jūsų kelionės, o ypač dar tokių romantiškų naujienų. Atsakymas manyčiau buvo teigiamas. O šiandien sveikinu Algirdai su labai labai gražiu 30 metų jubiliejumi ir linkiu visų svajonių išsipildymų.

Aušra Min. : 2015-08-23 08:46

Kad pirma norėtų visus mokslus baigt? :) O šiaip tai šaunu! Sveikinu avansu

st_ : 2015-08-22 22:00
Nuotraukos:
Will you marry me.jpg
Algirdas (2015-08-22 13:50)
Na va, pagaliau, po trijų savaičių pertraukos atsirado interneto užuominos. Dabar net ir nežinau nuo kurio galo reikėtų pradėti pasakoti... Nutiko krūvos dalykų, regis, Renata santrauką jau spėjo įmesti, tad aš gal pabandysiu nedetalizuodamas papasakoti apie įvykius, kurie man labiausiai įsiminė.

Pirmiausia įsiminė faktas, jog nepavyko pravažiuoti planuotojo maršruto. Deja, šį kartą ne dėl mūsų kaltės, o dėl mus kuravusios turizmo kompanijos. Jie turėjo padaryti leidimus, tačiau padarė tik vieną - suteikiantį teisę važiuoti palei Kinijos sieną. Kito, kuris leistų keliauti per Ak-Shyrak regioną, nepadarė. Nežinau, ar įvyko nesusikalbėjimas, ar kame problema buvo, tą teks aiškintis jau po kelionės. Viskas vyko taip, kad rugpjūčio 11-tą dieną, nusileidus nuo eilinio kalno, saulei jau gerokai pakrypus horizonto link, mes pervažiavome per tiltą ir staiga mus atsivijo pora raitėlių bei džipukas, iš kurio iššoko keturi vyrukai. Vienas jų prisistatė pateikdamas kažkokį pažymėjimą ir pareiškė, jog be leidimų čia keliauti draudžiama, beje, jokių tokių ženklų aplink nebuvo ;) Mes pateikėme savuosius leidimus, jie paaiškino, jog jų neužtenka. Tada prasidėjo ilgas aiškinimasis, kuris privedė prie to, kad saulė nusileido, pasidarė velniškai šalta. Tuo metu prie mūsų priėjo keli savanoriaujantys prancūzai, kurie paaiškino situaciją, jog tai yra ypatingai saugoma teritorija, dėl joje gyvenančių snieginių leopardų. Taip pat jie maloniai pasiūlė pasinaudoti jų turėtu palydoviniu telefonu ir pasiskambinti parko direktoriui. Mes tą ir padarėm - deja, jis mūsų praleisti taip pat nepanoro.

Nuleidę galvas pasistatėme greta palapines ir su mintimi, jog teks keliauti atgal tuo pačiu keliu. Naktį miegojau prastai. Vis sukosi įvairios mintys, kol galiausiai priėjau išvados, jog negalima taip lengvai nuleisti rankų ir siekiant savų svajonių, reikia įdėti visas įmanomas pastangas, nes svajonės ant lėkštučių neatkeliauja.

Nubudus rėžiau įkvepiančią kalbą chebrai ir pakylėti nukeliavome atgal pas parko reindžerius "derėtis". Ištraukus vodzios butelį, jie pasidarė kur kas geranoriškesni ir paaiškino, jog jeigu ne vienas "stukačius", jie mus mielai praleistų. Pasirodo, "stukačius" turėjo tą dieną išvažiuoti, tad sutarėme, kad kai tik jis išvažiuos, mes galėsime pravažiuoti. Trumpinant visą istoriją, nes labai jau čia išsiplėčiau - stukačius taip ir neišvažiavo, tad mes veltui pralaukėme visą dieną, o kitos dienos rytą, matyt, išsiblaivę ir supratę, kad daugiau vodzios nebegaus, pasakė, kad niekur jie mūsų nebeleis.

Visos šios istorijos įkaršty susipažinome su dviem inžinieriais, kurie važinėja po apylinkes ir tvarko elektros linijas. Vienas jų, būdamas labai didelis atlapaširdis, papasakojo, jog tas kelias, kuriuo mes norėjome keliauti yra tiesiog neįmanomas, dėl labai sraunios upės, užvirtusių šlaitų ir neegzistuojančių tiltų. Vietoj to jis pasiūlė kitą kelią, vedantį pro kalnus. Jį aš ir pats buvau nusižiūrėjęs kaip atsarginį variantą, jį taip pat pasiūlė ir prancūzų savanoriai, tad neturėdami didelio pasirinkimo, mes nusprendėme jį ir išbandyti.

Išvažiuoant iš tos vietos mano moralė voliojosi kažkur tų milžiniškų kalnų papėdėse, keli tūkstančiai metrų žemiau nei, kad mes buvome. Man tai atrodė arti pasaulio pabaigos - dar vienas neįgyvendintas planas, prarastas nuotykis ir t.t. Tačiau, kaip, matyt, dažniausiai ir būna, vienas prarastas nuotykis tereiškia naujo pradžią. Taip buvo ir šį kartą.

Kelios dienos po šių įvykių, rugpjūčio 15d. - per Špikio bendra įkūrėjo Justino vieną svarbiausių dienų gyvenime (vestuves), mes apturėjome vieną gražiausių dienų Kirgizijoje. Važiavome fantastiniais slėniais, kilome minimalistiniu keliuku į perėja, kuri pavirto į plynaukštę vedančią tarp milžiniškų ledynų. Prie vieno iš jų ir sustojome - palyginus anksti, apie 15h. Sustojome ne dėl to, kad buvom labai pavargę, bet dėl to, kad supantys vaizdai mus apkerėjo. Nežinau ar iš durnumo, ar iš tų kerų galios, nusprendėme išbandyti savo jėgas ir pasiekti greta stūksojusį ledyną.

Nuo jo mus skyrė apie 3km ir ~400m. pakilimo. Palikę dviračius apačioje, stvėrėme svarbiausius daiktus ir leidomės ledyno link. Kelias buvo sunkus. Buvo ir upeliukų, buvo ir pelkių, takelio nebuvo, tad maurojom kiaurai pievas, kurios galiausiai pavirto į akmenų krūvą. Priartėjus prie ledyno per kokius 800m. aš, matyt, iš nuovargio, o gal iš žioplumo, pastačiau blogai koją, slydau ir kritau ant akmenų susižalodamas abi kojas, riešą ir pildamas kamerą į akmenį. Skausmas persmelkė kūną, o mintys bėgo prie kameros - ar tik jai viskas gerai. Kaip paaiškėjo po kelių sekundžių, tiek aš, tiek kamera atsipirkom nubrozdinimais. Tą akimirką nusprendžiau, kad tai yra ženklas ir nebebandysiu pasiekti to nelemto ledyno.

Pasiekti ledyną buvo tarsi viena iš mano svajonių. Viskas prasidėjo dar 2010 metais, kai keliavome per Islandiją ir vieną rytą, nubudęs anksčiau kolegų, aš sugalvojau, kad labai norėčiau užsilipti ant greta stūksojusio ledyno. Deja, tą kartą mus skyrė virš 10km ir nuėjus vos 2km man teko apsisukti. Antras mano bandymas buvo Altajuje - tą kartą netikėtai pasipylęs lietus, išplovė kelią iš po kojų ir ledynas vėl liko nepasiektas.

Apie tai ir apie tą savo mintį apie svajones, galvojau gulėdamas ant tų akmenų. Tada atsistojau, nusivaliau dulkes ir pakilau eiti. Užlipau ant velniškai stačios uolos, tolyje pamačiau Audrių, kurį nuo ledyno skyrė vos keli metrai ir pasileidau link jo. Kelias buvo visiškai užverstas milžiniškais akmenimis, buvo sunku, bet dar už gerų 15min aš jau stovėjau greta jo - milžiniško, balto ledyno. Pakrykštavę su Audriumi iš laimės - mat, ir jam tai buvo viena iš svajonių, paragavę tirpstančio ir tekančio ledyno vandens, apsisukome ir grįžome. Taip buvo įgyvendinta dar viena svajonė.

Matyt, kad šiam kartui tiek. Manau, kitu prisėdimu papasakosiu Jums ir apie bridimą per milžinišką upę ir apie kelionę per nesvietiško grožio slėnį bei dar kitų smagių nutikimų :)
Komentarai:

Algirdai, per daug tikrai neišsiplėti, pasakok pasakok pasakok...! Skaitydama vietą apie užlipimą ant ledyno visa sustingau ir per kūna nubėgo šiurpas. Gera dėl, atrodo, tokių nepretenzingų, bet išlauktų ir nelengvų svajonių išsipildymo.

Rasa : 2015-08-23 23:44

Išgąsdinai su ta vieta kur kritimą aprašei, jau bijojau kad kas rimto nutiko. Gerai kad netik kad nieko labai rimto, bet ir kad tikslo neatsisakei. Nes tikrai ilgai gailėtumeis jei būtum pasukęs atgal, o dabar atsiminsi kaip dar viena įveiktą rimtą iššūkį.

DonRomaso : 2015-08-22 14:47
Algirdas (2015-08-22 10:24)
Siuo metu kaip kalnu oziai ropojame per kalnus. Diena susideda is stumimo i kalna, pietu ant perejos ir stumimosi nuo kalno i sleni. Bet kuriuo atveju, nors ir smagu, jau ilgu namu :)
 
Algirdas (2015-08-21 23:55)
Rugpjūčio 21d. maršrutas
 
Algirdas (2015-08-20 23:55)
Rugpjūčio 20d. maršrutas
 
Rūta (2015-08-20 11:36)
me per pastarasias dienas, kol nebuvome rysio zonoje. neriame dar savaitei i kalnus, kuriuose tikimes dar daugiau nuotykiu!
Komentarai:

,,Ekstrymas" ir jūsų laukiantiems: maršruto žemėlapyje - kaip įbesta kalno viršūnėje vėliavėlė Nr.12, žinių jokių - galvokite ką norite... Bet šaunuoliai, kad dar gyvi, kad pervargę dar sugebate pamatyti ir suprasti grožį. Gaudykite šitas akimirkas: jos gali nebepasikartoti... Šaunuoliai, kad dar visi esate kartu... Ir perkeltine, ir tiesiogine prasme. Nebe daug beliko laikyti ,,špygas" už jūsų sėkmę! Laukiame, kad galėtume pačiupinėti ar tikrai grįžote, kad galėtume apkabinti... Papūnis

Papūnis : 2015-08-21 21:05

Labai džiugu, kad, baigiantis ketvirtai jūsų žygio savaitei, visus įveiktus sunkumus (ėjimo, stūmimo, nešimo, važiavimo, planavimo/perplanavimo, gal ir bendravimo) jūs vis dar linksmai vadinate nuotykiais :). Sėkmės! Ir kad kelias nedulkėtų!

Aušra : 2015-08-21 11:12

labai didingi kalnai net aidas kelis kartus zinutes atkartoja. Nuotykis, kada viskas gerai baigiasi. Linkiu daug geru nuotykiu, bus ka savo vaikams papasakoti. Tures jie kuom didziuotis!!! ne kiekvienas tokiam zygiui pasiryztu. Pagarba!!!

Algis : 2015-08-21 05:57

Ištvermės tau ,Rūta,ir visai Jūsų komandai. Didžiuojuos, kad ,,mūsų kieme,, užaugo tokia ,,jėgiška" keliauninkė. Gerų įspūdžių

Lidija : 2015-08-20 15:06
Rūta (2015-08-20 11:33)
akmenu sienos, sraunios upes, uzdraudimas vaziuoti numatytu marsrutu, marsruto pakeitimas, nesusipratimai su reindzeriais- dalis nuotykiu, kuriuos patyreme per pastarasias dienas, kol nebuvome rysio zonoje. neriame dar savaitei i kalnus, kuriuose tikimes dar daugiau nuotykiu!
 
Rūta (2015-08-20 11:27)
seka musu nuotykius, palaikyma! dar savaite kalnuose ir grisime su jumis pasidalinti visais savo nuotykiais :)
Komentarai:

Laukiam nereaaaaaliai! :)

Rasa : 2015-08-20 14:48
Rūta (2015-08-20 11:24)
"tokie zmones kaip jus atrado amerika" - tare mus islydedamas kirgizas elektrikas. gal kiek sureiksminta, taciau smagu jausti vietiniu ir jusu visu, kas
 
Algirdas (2015-08-20 08:50)
Islindome is fantastines perejos atgal i civilizacija. Tiesa pasakius, geriau ir nebutume islinde - kruvos dulkiu, triuksmo ir masinu. Laimei tik apsiperkam ir lendam atgal i kalnus paskutinei savaitelei
Komentarai:

Labai jau nelepinat šiais metais informacija... Net nežinom, kur jūs ten minat... Tad labai laukiam grįžtančių - su visais įspūdžiais. Tikiuosi, visa komanda laikosi puikiai, nors mus "kalbina" tik Rūta su Algirdu. Sėkmės, jums!

Romobite : 2015-08-21 08:24
Algirdas (2015-08-19 23:55)
Rugpjūčio 19d. maršrutas
 
Algirdas (2015-08-18 23:55)
Rugpjūčio 18d. maršrutas
 
Algirdas (2015-08-17 23:55)
Rugpjūčio 17d. maršrutas
 
Algirdas (2015-08-16 23:55)
Rugpjūčio 16d. maršrutas
 
Rūta (2015-08-16 11:48)
snieguoti linkejimai visiems! truputi uzpute rysio, tai skubam prasinesti, kad viskas mums yra labai gerai ir vis dar negalime atsigrozeti fantastiskais vaizdais :))).
Komentarai:

Labai labai šiandien gera buvo išgirsti iš jūsų žinių, ir dar tokių džiugių. Labai laukėm. Sėkmės jums, jėgų, ištvermės ir visko kitko, ko jūs surasti, atrasti ar suprasti išvykot :)

Aušra : 2015-08-16 20:36

Smagu sulaukt žinių iš Jūsų, kad ir toliau viskas būtu gerai!

DonRomaso : 2015-08-16 13:14
Algirdas (2015-08-16 11:29)
Mes gyvi! Kaip supratote, nepavmyko pravaziuot kur planavom, tad judam per aplinkui. Laiko turim i valias, maisto - taip pat. Zodziu viskas labai gerai.
Komentarai:

Jau tikrai buvo neramu, dziugu girdeti kad viskas gerai :) Beje tavo filmukas visiems patiko, dar karta aciu :)

Justinas : 2015-08-16 19:16

Labai gerai, ačiū už pranešimą. Darėsi neramu, ypač kai jau ir GPS nutilo. Gal dabar bent galėsit nors kiek pailsėdami važiuot ir gal net patį Issyk-Kulį pamatyt

st_ : 2015-08-16 11:40
Algirdas (2015-08-15 23:55)
Rugpjūčio 15d. maršrutas
 
Algirdas (2015-08-14 23:55)
Rugpjūčio 14d. maršrutas
 
Algirdas (2015-08-13 23:55)
Rugpjūčio 13d. maršrutas
 
Algirdas (2015-08-12 23:55)
Rugpjūčio 12d. maršrutas
 
Algirdas (2015-08-11 23:55)
 
Sistema (2015-08-10 13:09)
Automatinis keliauninkų pozicijos žemėlapyje atnaujinimas.
Tikriausia šiuo metu neturime mobilaus ryšio, tad savo lokaciją atnaujiname palydovų pagalba.
 
Sistema (2015-08-09 14:44)
Automatinis keliauninkų pozicijos žemėlapyje atnaujinimas.
Tikriausia šiuo metu neturime mobilaus ryšio, tad savo lokaciją atnaujiname palydovų pagalba.
 
Sistema (2015-08-08 14:24)
Automatinis keliauninkų pozicijos žemėlapyje atnaujinimas.
Tikriausia šiuo metu neturime mobilaus ryšio, tad savo lokaciją atnaujiname palydovų pagalba.
 
Sistema (2015-08-07 13:56)
Automatinis keliauninkų pozicijos žemėlapyje atnaujinimas.
Tikriausia šiuo metu neturime mobilaus ryšio, tad savo lokaciją atnaujiname palydovų pagalba.
 
Sistema (2015-08-06 11:31)
Automatinis keliauninkų pozicijos žemėlapyje atnaujinimas.
Tikriausia šiuo metu neturime mobilaus ryšio, tad savo lokaciją atnaujiname palydovų pagalba.
 
Renata (2015-08-04 09:12)
Keliaujame vingiuotu upes slenio keliu. Grazus zali kalnu masyvai ir geletos pievos apsupe mus. Sian tikslas 60km. Gan karsta,sauleta. Minasi letai,bet gerai
 
Algirdas (2015-08-04 05:07)
Dar karta bandau ikelti nuotraukas
Komentarai:

cia jau nebe kosmosas, cia jau juodoji skyle. Rysio jau kelinta diena nera...

Algis : 2015-08-09 15:57

Labai grazu! Tikras kosmosas, juk cia tikrai negali taip buti zemeje :)

Giedre : 2015-08-06 09:12

Tikrai nuostabūs vaizdai! Tikėsimės dar gražesnių nuotraukų ir dar įdomesnių įspūdžių sugrįžus iš Kirgizijos "tamsiosios pusės" kai vėl turėsit kontaktą su mūsų pasauliu.

DonRomaso : 2015-08-05 23:19

Ypač graži ta nuotrauka, kur slėnis perskrostas upės vagos. Nerealu, tarsi palydovo nuotrauka iš kitos planetos. Bet kodėl jūsų galvos nuleistos: juk niekas neišvarė jūsų... Patys pasiryžote... Aukštyn galvas! Sunku kalnuose, bet norėtųsi matyti jus linksmus, pakilios nuotaikos! Papūnis

Papūnis : 2015-08-05 08:13

Labai gera ateiti čia ir rasti gerų naujienų, o dar geriau - su iliustracijom. Nerealiai. Taip ir toliau, mes su jumis.

Rasa : 2015-08-05 00:26

Pas mus pagaliau atėjo nuspėjami orai, ir atėjo jie didelės kaitros pavidalu. Ta proga vakar su Kęstu Vingio parką iškeitėm į Žaliuosius ežerus: apibėgom Balsį siauru, šlaituose užsivinguriuojančiu, retsykiais - purvu pažliugusiu, medžiais užverstu ir žemų šakų girliandom padabintu miško takiuku, nuolat besidraikančiu aukštyn žemyn it linksmieji kalneliai, ir taip galbūt paragavom bent trupinėlį to, kuo jau beveik savaitę mintat jūs. :) Nuotraukos žavios. Žinoma, labiausiai tos, kuriomis bandoma užčiuopti bedugnę Eurazijos gilynę, lauksiu daugiau. Prie to paties pridursiu, kad ir jūsų profilių neblogos. Renata kažkuo netgi primena matytą aktorę, gal Ch. Gainsbourg.

st_ : 2015-08-04 11:21

Kaip gražu!!!!!!! :)

Kristina : 2015-08-04 10:14
Nuotraukos:
img_1.jpg
img_2.jpg
img_3.jpg
img_4.jpg
img_5.jpg
img_6.jpg
img_7.jpg
img_8.jpg
img_9.jpg
Renata (2015-08-03 19:17)
Esam upiu santakoj.Gulint palapineje garsas primena juros osima.Sukyla nostalgija musu pajuriui.Sian ispudi paliko NARYN turgus ir vaiku kiekis pakeles kaimuose
 
Rūta (2015-08-03 17:47)
siandien vaziuodama pro mazus kaimelius ir mojuodama cia beveik prie kiekvieno namo sutikiems ir mums mojuojantiems bei saukiantiems heliau heliau vaikams, jauciausi kaip tikra anglijos karaliene :) neitiketina, kaip paprastas vaziavimas dviraciai, gali sukelti tiek geru emociju vietiniams vaikams :)
Komentarai:

Kolektyvas tau mojuoja, viskas panaikinta, leista vykdyti skubiai - geros kelionės ;-)

kolektyvas : 2015-08-07 13:41

kokie kalnai!!! koks vietiniu zmoniu palaikymas!!! tikras "Tour de France" Kirgizijoje. Sekmes Lietuvos komandai!!!! ...... bet laimes vis tiek Gaaaargzdu Banga!!!

Algis : 2015-08-04 21:54

Ką reiškia ,,heliau heliau". Prisiminus O. Benderį, kuris atvyko į nepažįstamą vietovę, ar tai nebus:,,Teta, duok pinigų! Sakau, teta, duok pinigų!". Bet čia ,,joke"as. Jaučia jie, kad mato didvyrius! Papūnis

Papūnis : 2015-08-03 21:47
Algirdas (2015-08-03 17:40)
Na, o, bet, taciau, pasirodo nuo tos civilizacijos ne taip lengva pabegti, tad siandien vis dar galime megautis internetu!

Taigi, aplankem regiono centra Naryn miesteli ir uzsipirkom maisto trims savaitems i prieki. Jeigu pries tai buvo sunku minti i kalnus, tai dabar darosi nebeimanoma :D na, bet mes kaip nors.. Juk esame stiprus ir galime viska! Taip, siandien daug pozityvesne mano nuotaika :)

Siaip diena buvo pokvaile.. Apoe tris valandas sugaisom trindamiesi mieste del ko nespejom iveikti savo siandienos marsruto. Stojom apie 8km neprivaziave tikslo, nes jau saulyte artejo horizonto link. Uztai isikurem fantastinej vietoj - dvieju galingu kalnu upiu santakoje, tad nakti ramins upiu osimo simfonija :)

Matyt, kad tiek. Laukia ryziai - trecia karta siandiena ;D bet kai esi alkanas ne taip tas ir svarbu :)
Komentarai:

Reikia daugiau keciupo :)

Justinas : 2015-08-03 22:04
Algirdas (2015-08-03 12:45)
Ir paskutine zinute pries isminant is civilizacijos: dviraciai sveria 60-70kg ;) turim maisto ir benzino ateinanciom 3sav.
Komentarai:

Turėtų būti įdomus jausmas: kaip filme - tunelis, kur laiko mašina suksis atgal... ,,Civiliokai", t.y. civilizacijoje besistumdantieji nekantriai lauks jūsų, išnyrančių iš to ,,tunelio". Kad tik visko jums užtektų: ir dvasinių, ir fizinių jėgų... Ir maisto, ir vandens, ir palankaus oro. Kad be priekaištų veiktų jūsų dviračiai! Drąsiai pirmyn! Papūnis

Papūnis : 2015-08-03 14:46
Rūta (2015-08-03 10:31)
lekiam aukstyn :)siandien mes lankomes Narin miestelyje- paskutinis miestelis pries kylant i didziasias 4 km perejas. visa komanda laikosi neblogai, prisiperkam maisto ir
 
Algirdas (2015-08-03 09:48)
Na stai, pasiekeme paskutine civilizacijos stotele - miesta Naryn. Nuo rytojaus, matyt, kad nebeturesim rysio, tad turetu atkeliauti tik pozicijos atnaujinimai :) taigi, neliudekit be musu ir laukit isnyrant kitame civilizacijos gale :)
Komentarai:

Lauksim. Nebus naujienuuu

Sigis : 2015-08-03 15:35
Audrius (2015-08-03 09:40)
Antra diena ilgas ilgas dviracio stumimas i kalna. Is kokiu 17 kilimetru, visi 15. Bet koookie vaizdai aplink, sunku patiketi kad gali buti tai grazu. Ir visiskai teisus Vysockis - uz kalnus gali buti tik kalnai kuriuose nebuvai. Perejos virsuje altimetras rode virs 3.2km. Dienos bendras pakilimas 1055metru. Stovyklaviete prie upelio, ten sutinkame vietinis dzigita, kuris labai jau nusiziurejo Ruta, teko jai buti mano padruske :) Trecia diena. Ryte vel aplanko dzigitas. Gal valanda stebi musu stovyklavietes rytini gyvenima netardamas zodzio. Bet bendrai nuotraukai, tarp musu dviratininku mielai sutinka. O tada vel i kalna. Tiesa, lyginant su vakar pakankamai humaniskas pakilimas, beveik nereikia tempti dviraciu, gal tik kokius 200m aukstyn. Pereja kaskur virs 3.4km. Nuo ten zvyrkeliu zemyn zemyn zemyn su vejeliu. Ketvirta diena. Lyja nuo vidurnakcio, ryte kaskiek susilpneja lietud, bet is esmes lyja visa diena. O vaziuojam tik nuo kalno, tik asfaltu, tik pasisvilpaudami. Nelabai tas lietus ir rupi kai ausyse muzika o spidometras rodo virs 35 km/h. Ir taip daugiau nei 50km. Tada pasivazinejimas toookiais purvais beieskant miegojimo vietos kad neturiu zodziu apsakyti kokiais. Plaunam dviracius ir krepsius upeje.
Komentarai:

Ujjj... kaip nesmagu per lietu vaziuoti. Na, dabar pagalvojau, kad turbut dar nesmagiau yra murkdytis purve su milzinisko svorio dviraciais. Linkiu toliau sauletu dienu :)

Giedre : 2015-08-03 11:07
Algirdas (2015-08-03 09:39)
Rugpjucio 2d: Siandien man asmeniskai buvo sunki diena... Vaziavom gal ir nedaug, pakilimo irgi buvo nestebuklingai daug, bet man mynesi sunkiai, plius nuo pat ryto kazkaip negerai jauciausi, regis, pasigavau herpesa, o i vakara dar ir istino lupa... Gal kas ikando, alia nejutau.

Pati diena irgi nebuvo ypatinga. Vienintelis teigiamas dalykas, buvo islindusi saule, leidusi iskleisti saules paneles ir papildyti senkancias baterijas bei issidziovinti rubus ir palapines.

Taip pat pravaziavom At-Bashi miestuka - vienas didesniu regione, taciau vis dar tas pats sovietmetis ir skurdas.. Tikejomes jame papusryciauti, taciau niekas nedirbo ir buvome priversti valgyti nusipirktus koncervus kazkokiam pakeles autobusu sustojime, salia stovincios tanketes. Kaip supratom atvaryta vietoj paminklo.. Audrius isreiske labai taiklia minti: "geriau vietoj tankeciu, siuksliu deziu pastatytu". Ju cia ir su ziburiu nerasi, o vat siuksliu, tai netruksta.. :/

Atsiprasau uz pesimistini irasa, bet, matyt, ir tokiu dienu turi but, kad poto galetum ivertinti tas gerasias.
Komentarai:

Ryšys, matomai, prastas. Sunku suprasti kiek nuvažiavot, ar "telpat į grafiką", kaip sekasi 5veikti dienos "norm1". Nuotraukų, bent jau man, taip ir nepavyko rasti... Na, tikėkimės, gal kokią dieną bus geriau. Daugiau optimizmo!

Romobite : 2015-08-03 09:50
Sistema (2015-08-02 23:55)
Automatinis keliauninkų pozicijos žemėlapyje atnaujinimas.
Tikriausia šiuo metu neturime mobilaus ryšio, tad savo lokaciją atnaujiname palydovų pagalba.
 
Algirdas (2015-08-02 10:06)
Siunčiam kelias nuotraukas :)
Komentarai:

Įdomu, kaip Jums sekasi su vietiniais gyventojais? Matyt, gamtos grožis nustelbia viską. Kai keliavote Gruzijoje, apie ,,čiabuvius" pasakydavote daugiau... Papūnis

Papūnis : 2015-08-02 20:53
Dagnė (2015-08-01 19:10)
Lietus, lietus, lietus. Nuo pat ryto lyja, bet susikraut daiktus spejom. Issokom i plenta ir pradejo pylt... Bet lekem su vejeliu, nuolydis zemyn, greitis minimum 35km/h, nors lietus pyle, kiaurai perslapom, bet visi kaifavom, vaizdai is pasakos srities, lengvas ir greitas prasivazevimas iki galutinio tasko. O tada i purva... Ieskodami nakvynes vietos, teko murgditis purve. Visi purvini su neprasisukanciais ratais per purvasaugi, sustojom pavalgyt. Susitare, kaip elgsimes toliau, susiradom nakvynes vieta, apsiplovem purvus ir ruosiames vakarienei.
 
Dagnė (2015-08-01 19:07)
Siandien (30d) buvo labai idomi diena, viskas prasidejo tuo, kad pasake, jog neturetu buti vandens.... Uzsipylem pas vietinius vandens, dar kelis butelius padovanojo, pavaisino krut (sudziovintas karves pienas su druska) ir palinkejo gero kelio. Su nezinia kylom aukstyn. Kilti buvo pakankamai sunku, nes kaitino saule ir labai stati virsune, didziaja kelio dali teko stumti, bet vaizdai atpirko viska... Kalnas uz kalno, kas kilometra pasikeicia vaizdas, tai zali kalnai, tai smeleti, tai vien uolos bei pasakiski sleniai. Pakilus iki 3km musu tempas pagreitejo, nes pagaliau sedom ant dviraciu, bet plauciai dege, nespejom oro gaudyt, o nezinia del vandens vis labiau vare i nevilti... Bet visi laimingi,nuvarge ir su raudonais veidais uzkilom aukstyn. Pasekem 3.4km auksti, lengvai atsiputem ir lauke ~10km smagus ir greitas nusileidimas, o kalno apacioje ir issvajotasis vanduo. Isikurem su vietiniai pabendravom ir laukiam dar ispudingesnio rytojaus.
Komentarai:

,,,Sudziovintas karves pienas su druska" - juk tai karštą dieną tinka prie alaus, o ne kopti į statmeną kalną, dar nežinant ar užteks vandens... Nekankinkit, o taupykit save! Papūnis

Papūnis : 2015-08-02 20:49
Algirdas (2015-08-01 18:53)
Pagaliau gavau progą prisėsti prie interneto.. Deja, internetas vos, vos traukia, tad šiandien maždaug 2h praleidau bandydamas sutvarkyti visus puslapio lepsus - buvo apemusi neviltis prisijungus ir pamačius po 5 vienodus ir visaip išsidraikiusius įrašus.. Deja, nors tam kartui ir sutvarkiau viską, negaliu pažadėti, jog tai nepasikartos. Ryšys čia, kaip, matyt, būtų galima tikėtis yra labai nepatikimas ir nepastovus, tad net sms'ai vaikšto kaip nori... Na, bet atmetus visus šitus techninius dalykus, šiandiena buvo iš dalies lengva, iš dalies sunki. Iš vienos pusės, lėkėm plentu vidutiniu greičiu, siekiančiu 40km/h (didelė nuokalnė), iš kitos pusės - visą dieną mirkdė lietus ir, regis, tik į vakarą šiek tiek aprimo. Labai tikiuosi, jog rytoj jo nebebus ir galėsim toliau mėgautis gražiais, sualėtais orais. Esu pavargęs, tad užleisiu kompą Dagnei. Labos nakties!
 
Algirdas (2015-08-01 12:44)
Kaip Pavelas pasakytu: "uzvakar uzsidrozem nerealiai" :) Dienos marsrutas buvo 30km su mazdaug 20km kilimu i kalna. As nesiryztu sakyti, jog buvo ziauriai sunku, nes, man rodos, kad as kiekvienos keliones metu laidau sita fraze. Tiesa, kad lengviau butu suprasti ka isgyvenome, sugalvojau tokia analogija: isivaizduokit, kad turit karuti pilna plytu (turi buti apie 50kg, nes tiek mes vezam) ir jums reikia ta karuti uzstumti i Triju kryziu kalna. Butu sunkoka, ar ne? O dabar isivaizduokit, jog ji reikia uzstumti apie 20 kartu :)

Po pirmos dienos Renata sake, jog tai buvo 3x sunkiau nei bet kokios dviraciu varzybos, kur jai teke dalyvauti.. Idomu kiek skaicius pasikeite po uzvakar :)

Nepaisant to, buvo tikrai superiniai vaizdai. As kokius 5x kildamas pakartojau, jog tai yra graziausia, ka as esu mates gyvenime... Pakilus kokius 800m po kojom atsivere milzinisko dydzio slenis, kokius 30-40km besidriekiantis i visas puses, perskrostas didziuliu isdziuvusiu upiu ir apsuptas 4-5km aukscio kalnu su snieguotomis virsunemis.. Fantastinis grozis ir jau vien del to buvo verta cia atkeliauti.

Vakar miegojosi tragiskai prastai. As sakau, kad nuo nuovargio, kolegos mano, jog nuo arkliu laksciusiu aplink. Kad ir kaip ten butu... Diena buvo siek tiek lengvesne. Kilom i kalna tik apie 600m, perkopem 3.4km auksti. Tiesa, vienas nesmagus dalykas lydejes visa diena buvo lietus. Musu laimei jis buvo panasesnis i dulksna, nei i normalu lietu, bet linksma vis tiek nebuvo.

Uztat isikurem superinej vietoj- ant kokiu 15m aukscio skardzio, kurio apacioje tyvuliuoja mazas upeliukas. Iki siol tai gtaziausia nakvynes vieta :)
Komentarai:

Hey hey iš Lietuvos :) Drožkitės, brangieji, tai gi tik daugiau nuo to emocijų ir atsiminimų. aš kartu su Jumis drošiu šį puslapį ir laikau kumščius... :))) Kaip smagu skaityti, ypač kai bandai įsijauti į Jūsų vaidmenį. Atrodo, taip ilgai nesimatėme, bet kartu esu turbūt dėl to, kad tiek prisiminimų su Jumis, su ta pačia aistra... Atrodo jau gavote visą nuotykių tortą, o tik pradžia :) P.S. Labai džiagiuosi dėl Rūtos :)

Pavelas : 2015-08-01 21:04
Rūta (2015-08-01 12:26)
Neitiketina! tai ivyko! musu keliones pradzioje to niekas tikriausiai nesitikejo! bet siandien ijungeme 3 didziuju pavaru zvaigzdute!!! leidomes net 50 km asfaltuotu keliu nuo kalno, ir megavomes greiciu. nusileidome nuo 2,8 km iki 2 km aukscio. nepaisant to, kad visa diena merke lietus ir esame teslini
Komentarai:

Labai smagu tokios žinios iš jūsų atostogų kelionės :). O kaip orai? Kaip temperatūros ten? Gal jau nusvilote saulėje? Kokia ten augmenija?Ar Rūtuk, čiobrelių ten yra? :)

Aušra : 2015-08-01 06:38

Pirmi lašai - dar ne lietus, pirmi medžiai - dar ne miškas. Sveikatos, ištvermės. (Ypač Tau, Rūčiukau!). Džiugu, kad dar vis džiaugiatės ir nėra bambančių, pavargusių... Papūnis

Papūnis : 2015-08-01 00:12

Skaitant taip ir persmelkia su kieviena raide, lyg pati ten minčiau... Vis gi, Himalajų prisiminimai dar labai gyvi... ir tas neišmatuojamas 2 km/h greitis - kai minant savos mintys 100 km/ h greičiu visus dvirkos pajėgumus iš tolo aplenkia:) Algirdai, gal Tau reiktų pasvarstyti, kaip pereiti nuo dvirkų ant motopirdų, stumtis mažiau nereiktų :D Bet kokių atveju šaunuoliai, Jums stiprybės ir vienybės, o kiekvienam atskirai sveikatos!

Egle : 2015-07-31 17:03
Sistema (2015-07-31 21:00)
Automatinis keliauninkų pozicijos žemėlapyje atnaujinimas.
Tikriausia šiuo metu neturime mobilaus ryšio, tad savo lokaciją atnaujiname palydovų pagalba.
 
Rūta (2015-07-31 16:18)
mano brolio linkejimas, kuri jis pastaruosius metus po keliones i Gruzija man sakydavo kiekviena linkejimu sakymo proga, pildosi- vakar judejome tikrai greiciau nei 2 km/h greiciu- vidutinis musu greitis sieke net beveik 7 km/h :). vakar iveikeme savo pirma pereja 3,4 km aukscio, pakilome is viso 1055 m aplitude, is 17 km, kuriuos kilome i virsu, net apie 12-13 km prasistumeme dviracius i kalna, nes buvo labai statu. bet tikrai vertejo stumtis kiekviena z
 
Algirdas (2015-07-31 15:52)
40.94224,75.28657 vis dar laukiu dienos, kai turesim interneta, kad galeciau issiust pilna irasa, bet tam kartui trumpai: persiritom per 3.4km auksti, su
 
Renata (2015-07-31 15:27)
Nors sunkiai,bet su placia sypsena iveikta 2pereja.Ikurta stovykla.Db poilsis palapinese.Dienos vaizdas: piemenys ant arkiu su sunim ir visokiu gyvuliu bandos
 
Sistema (2015-07-30 21:00)
Automatinis keliauninkų pozicijos žemėlapyje atnaujinimas.
Tikriausia šiuo metu neturime mobilaus ryšio, tad savo lokaciją atnaujiname palydovų pagalba.
 
Renata (2015-07-30 13:34)
Zveriskai sunkus pakilimas. Vos pastumiam dviracius. Aukstis 3.15km. Truksta oro, bet dziugina tai,kad liko 200m iki perejos. Vaizdai-beprotiskai grazus.
Komentarai:

na jei tau pakilimas sunkus, tai galiu tik įsivaizduot į kokią sieną lipat :) Kaip matinimas? kolektyvas daviniu patenkintas? Su vandeniu situacija pasitaisė ar vis dar sachara aplink?

Tautvydas : 2015-07-31 10:59

Čia tik pas mane taip efektingai rodo kelią (lyg atgal važiuotų, ar kažkas čia nesuveikia?

Romobitė : 2015-07-31 08:51

Tikiuosi nuotraukas pleškinat į kairę ir į dešinę. Čia Lietuvoj laukia išbadėjusiujų minia :)))

Giedre : 2015-07-31 08:42
Renata (2015-07-30 13:28)
Zveriskai sunkus pakilimas. Vos pastumiam dviracius. Aukstis 3.15km
 
Audrius (2015-07-30 11:47)
Pirma diena buvo apysunke. Nusileidom Biskeke apie trecia nakties, tada autobusukiu gal 10val prastais Kirgizijos keliais iki Baetov miestelio. Kaskiek laiko uztrunkam kol surenkame dviracius ir susipakuojame dviracius ir pajudam. I kalna. Ir i kalna ir dar i kalna. Ir taip 17kilometrus, pakylame apie 400metru. Nakvojame isdziuvusios upes vagoje. Bevaziuodami suprantame kadcia sausra, nes visos kalnu upes isdziuvusios ir ateina suvokimas reikia taupyti vande. Aha dusas dabad atrodo kaip mirazas :)
Komentarai:

Čia mus gąsdina akmenų griūtimis, kad nuskendo upėje lenkų turistas. http://www.lrytas.lt/pasaulis/stichijos-ir-nelaimes/kirgizijoje-zuvo-turistas-is-lenkijos.htm Reikėtų perspėti - saugokitės ne tik akmenų, bet atsargiai .... ir su vandeniu. Keista!!! Nepulkite kaip pliki iš pirties, pamatę daugiau vandens!!! Papūnis

Papūnis : 2015-07-30 12:18
Algirdas (2015-07-30 04:11)
Po pirmos dienos Kirgizijoje apeme labai dviprasmiai jausmai. Vaziuojant mikriuku truputi nustebino tai, kad Kirgizija nuo Lietuvos atsilieka bent kokiais 20-30metu. Sunku paaiskinti is ko tai matosi ar is apgriuvusiu tvoriu, ar is senoviniu masinu ar is dominuojancios sovietines architekturos, o turbut bendrai viska sudejus.

Nezinau kodel, bet as tikejausi daugiau modernizmo.

Minti sekesi labai sunkiai - ne tik man, bet ir visai komandai. Numynem vos 16km, bet tai atrode sunkiau nei 100. Kol kas visi gan optimistiskai tikimes, jog tai labiau suaije su 30+h nemiego bei 2+km aukscio, kuriam nebuvo laiko aklimatizuotis.

Taip pat siek tiek isgasdino tai kad Kirgizijoj dideles sausros ir beveik neradom tekanciu upeliu.. Jei taip ir toliau, tas gali sukelti daug rimtu nemalonumu....

Tam kartui tiek, keliaujame miegucio kalnu papedeje :)
Komentarai:

Kiek nustebau, nes Gruzijos provincijoj irgi turėjot patirti kelionę laiku atgal (bent jau man tai jautėsi, na, gal ne 30 metų, bet visgi). Keista, jei tokių patirčių neturėjot Rusijoj (Altajuj) ir Rumunijoj, gal ir Kinijoj. O Kirgizija ir gretimi stanai/anai geografiškai tai ypač pasislėpę nuo vėjų iš Vakarų.

st_ : 2015-07-30 10:59

Neužmirškite, kur atsidūrėte - Kirgizstanas (ar nieko nesako) arba Kirgizija: kalnai, atokumas nuo civilizacijos. Juk išvykote į nežinomybę. Jau leisdamiesi lėktuvu į tamsą, supratote, kad kažkokio konforto ar modernizmo tikėtis yra naivu. Bet viską turėtų atpirkti kalnų grožis.,, Atsipalaiduokite", prapūskite galvas nuo civilizacijos ir grožėkitės natūralumu - gamta, kalnais... Linkiu priimti iššūkius ir juos protingai įveikti. Tai irgi Jūsų kelionės neatskiriama dalis. Papūnis

Papūnis : 2015-07-30 08:35
Algirdas (2015-07-29 12:39)
Pasiekem keliones pradzios taska, dabar pajudame nakvynes link. Vakare, jei tik bus rysys laukia pilna istorija
 
Algirdas (2015-07-29 01:35)
Pagaliau atvykome i Kirgizija. Besileidziant apeme keistas jausmas... Uz lango nesimate nei vieno ziburio ir atrode, jog leidziames ne sostineje, o didziausiame kaime. Siaip viskas vyko labai paskubomis. Lektuvas velavo 30min nusileist Stambule, poto velavo dar trisdesimt pakilt. Atvykus ir siaip viskas vyksta greitai, o cia dar turejom pasikeist pinigus, isigyti sim kortele, tuopat metu laviruojant tarp mases zmoniu ir ieskant laukiancio vairuotojo... Kad ir kaip ten bebutu, siuo metu judam savo pradzios tasko link vietinio vairuojamam mikriuke, kuris stebetinai erdvus. Nors skaiciau, kad pagal vietos paprocius negalima klaust vairuotojo kada atvyksim, bet isidrasine uzklausem - laukia min. 7h sunkaus kelio. Uch.. Na, bent jau mes cia :)
Komentarai:

Kai važiuosit per kalnus, saugokitės akmenų: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kirgizijos-kalnuose-per-akmenu-griuti-zuvo-turiste-is-lietuvos-56-518627

st_ : 2015-07-29 11:50

Svarbiausiame portale, svarbiausias šios dienos pasaulio žinias perskaičiau! Nekantrauju, kada jūsų maršruto žemėlapio ,,rūžavą" liniją ,,planuojamas" ims keisti raudonoji linija - ,,nuvažiuotas". Papūnis

Papūnis : 2015-07-29 09:00
Algirdas (2015-07-28 14:14)
Visas patikras sėkmingai praėjome, prieš akis mėlynas dangus!! :)
Komentarai:

Persiprašau už pasikartojančius komentarus, buvo užstrigęs internetas, o kai atstrigo, tai ir pavarė... :) Daugiau taip nebedarysiu. p.s. Dar kartą valio! :)

Rasa : 2015-07-29 01:42

Valio! :) Žinokit, kiekvieną rytą dabar vietoj delfio atsiversiu šitą puslapį. Naujienų, naujienų, naujienųųųųų! Linkiu sklandžios pradžios, juk gera pradžia - pusė darbo, ane? :) Linkėjimai visiems!

Rasa : 2015-07-29 01:24

Valio! :) Žinokit, kiekvieną rytą dabar vietoj delfio atsiversiu šitą puslapį. Naujienų, naujienų, naujienųųųųų! Linkiu sklandžios pradžios, juk gera pradžia - pusė darbo, ane? :) Linkėjimai visiems!

Rasa : 2015-07-29 01:22

Valio! :) Žinokit, kiekvieną rytą dabar vietoj delfio atsiversiu šitą puslapį. Naujienų, naujienų, naujienųųųųų! Linkiu sklandžios pradžios, juk gera pradžia - pusė darbo, ane? :) Linkėjimai visiems!

Rasa : 2015-07-29 01:15

Aš linkėčiau, kad toks palinkėjimas pildytųsi tik iki dar kitos kelionės. :)

st_ : 2015-07-28 19:55

Ne tik Jums šis rytas, o ir diena, yra kitokia - ir su virpuliukais, ir su jauduliu, ir nežinomybe... ir trupučiu baimės. Toks rytas ir diena yra ir tiems, kurie išleidžia jus į šią kelionę arba kažką panašaus yra patyrę praeityje. Tegul būna ši kelionė ,,o atsimenu, kai buvau ...", bet neužmirškite visokio a t s a r g u m o toje nežinomybėje. Plius, kad išsprūstų: ,,o atsimenu, kai buvome Kirgizijoje, tai buvo pati geriausia k o m a n d a". Arba ,,tokio d r a u g i š k u m o, s u p r a t i m o ir a t s a k i n g u m o dar neteko patirti"... Papūnis

Papūnis : 2015-07-28 17:12
Nuotraukos:
IMG_20150728_135200.jpg
Algirdas (2015-07-28 09:03)

Na, gera žinia ta, kad daiktus atrodo pavyko susikrauti, visa technika sutilpo ir netgi tašėse liko vietos saldainiams. :) Nežinau kodėl, bet, regis, visada taip gaunasi. Kad ir kiek laiko paskiri kelionės pasiruošimui, vis tiek paskutinė diena būna stresinė. Ne išimtis buvo ir vakar... Nuo pat ryto teko lakstyti po miestą pirmyn atgal, bandant įsigyti paskutinius reikalingus daiktus arba tvarkant paskutinės sekundės reikalus, po vieną užbraukiant darbų sąrašo įrašus. Dabar šis sąrašas sutrumpėjęs iki 4 ir pabaigus šį įrašą, liks jau tik trys :)

Taigi, laukia ilga kelionė. Daug dalykų gąsdina, bet, tikriausia, labiausia, tiek mus, tiek pasiliekančius laukti Lietuvoje - nežinomybė. Nežinom koks ten bus oras, nežinom kokie ten bus žmonės, nežinom koks bus kelias (tiksliau žinom, bet nuo to tikrai nėra lengviau :)), nežinom ar pajėgsim, ar sugebėsim ir daug kitų abejonių ir dvejonių.

Vakar sėdėjau ir galvojau - įdomus tas faktas, kad išskyrus mus penkis (na, ir kitus keliaujančius žmones), dauguma nepajus, jog šitas rytas buvo kitoks. Daugumai jis praeis kaip ir visi kiti rytai - atsikels, kažkas nuvyks į darbą, kažkas pasiliks namie, nes atostogauja, bet daugumai žmonių tai nebus kažkoks netipinis rytas. Žinau, nes pats turėjau kelis šimtus tokių rytų prieš šį. Ir tik tada, kai susiruoši kažkur keliauti ir atsiranda tas virpuliukas viduje, susimąstai, koks tas rytas būna kitoks.

Prieš šią kelionę filmavau apie kiekvieną keliautoją po tokį mini intervių, kurio paskutinis klausimas visiems buvo - ko palinkėtum savo bendrakeleiviams? Kadangi, pats to intervių neturėjau, tai noriu bent į šį klausimą atsakyti: noriu palinkėti, jog kad ir kas be nutiktų, tai būtų jūsų gyvenimo kelionė - ta kelionė, kurią jūs prisiminsit ne vienerius metus ir, kad sugrįžus ir pradėjus bendrauti su žmonėmis, pasilikusiais čia, nejučiomis, vis išsprūstų "o atsimenu, kai buvom Kirgizijoje...". Juk mūsų prisiminimai ir yra vienintelis turtas, kurį mes iš tikrųjų turime.

Komentarai:

Šiuo metu, regis truputį užstrigo komentavimas - paspaudus mygtuką "Pridėti komentarą" rašo "Prašome palaukti" ir tarsi niekas nevyksta. Žinokite, kad komentaras tikėtina, jog buvo išsaugotas, tad pamėginkit paspausti klaviatūroje F5 (atnaujinti puslapį) ir turėtumėt matyti savo komentarą. Kolega Justinas dirba, kad išspręstų šią problemą :)

Algirdas : 2015-07-28 11:35

Giedre, dėkui :)

Algirdas : 2015-07-28 11:25

Dabar jau truputį nebėra laiko plačiau parašyti, tad gal pavyks atsiųsti kokią nuotrauką iš Kirgizijos :) O jeigu ne, tai po kelionės galėsiu parašyti išsamų post'ą - tas turbūt aktualu būtų ir daugiau žmonių

Algirdas : 2015-07-28 11:23

Gero kelio visiems keliauninkams! Parsivezkite nerealiai beprotiskai fantastisku ispudziu :)))

Giedre : 2015-07-28 11:22

kokiais dviraciais minat? idomu butu technine informacija apie dviracius, krepsius, turizmo iranga ir pan.

j : 2015-07-28 09:40

kokiais dviraciais minat? idomu butu technine informacija apie dviracius, krepsius, turizmo iranga ir pan.

j : 2015-07-28 09:36