Slovėnija - Vilnius

Kelionės data : 2016-06-16 - 07-03
Keliauninkai:

Noriu pamatyti filmą

@

Filmas bus rodomas kino teatre. Įveskite savo el. paštą, jei norėtumėte būti informuotas kada ir kur jis bus rodomas

Maršrutai:
‐ Planuojamas (punktyras) ‐ Nuvažiuotas

Pasisakymai:

Algirdas (2016-06-29 23:52)
Visiškai netikėtai ir ne visai taip kaip mes planavome šiandien baigėme savo dvi savaites trukusią kelionę, kurios metu patyrėme krūvą įspūdžių ir išgyvenome daug smagių ir linksmų akimirkų, daug pakilimų ir daug nusileidimų (tiek geografinių, tiek ir psichologinių). Kiekviena diena atnešė kažką naujo, kiekviena diena vis išbandydavo kažkokiais naujais būdais ir labai buvo smagu turėti tinkamą žmogų šalia savęs, kuris visada galėjai tikėti, jog palaikys kai tau to reikės, supras tave, kai bus sunku ir padės viskuo ką galės, net jei kartais tai apsiribodavo apsikabinimu ir pasakymu "būna ir blogiau". :)

Pabaiga buvo ne tokie kokios norėjome, nes teko Prienuose šokti į paskutinį autobusą ir likusius 100km užbaigti ne savomis jėgomis. Šį kartą taip nutiko ne dėl to, kad neatlaikė padanga (izoliacija po ~165km vis dar laiko!) ar nutiko kitas techninis gedimas, bet dėl to, kad netikėtai Dagnės sveikata apleido ją. Jau vakar vakare ji buvo bepradedanti jaustis prastai, tačiau manėme, kad viskas dėl bendro nuovargio, nemiegotos nakties ir pan. Paaiškėjo, jog viskas dėl ūmios anginos ir šiandien dar neprivažiavus Prienų Dagnei pradėjo darytis silpna, ėmė krėsti šaltis, kakta degti. Netrukus priėmėm sprendimą, jog tikrai neverta rizikuoti sveikata dėl tų likusių kelių kilometrų, pasiekėme absoliučiai visus tikslus, įveikėme visus išbandymus ir galima ramia širdimi sėsti į autobusą ir grįžti namo diena anksčiau.

Aišku, važiuojant namo autobusu, viduje kirbėjo tas liūdnas neužbaigtumo jausmas, tačiau guodėmės tuo, kad tai yra teisingas sprendimas. Grįžus namo, paaiškėjo, jog tai tikrai buvo teisingas sprendimas, nes Dagnės temperatūra siekė 39 laipsnius, o gydytojas uždraudė artimiausią savaitę apskritai sportuoti.

Grįžtant prie dienos įvykių, šiandien aplankėme mano išsvajotuosius Pilviškius ir turiu pasakyti, kad taip pat likau su kartėlio jausmu viduje. Priešingai nei tikėjausi, kad vos įvažiavus, sukils krūvos prisiminimų iš vaikystės praleistos ten, kad galėsiu vėl išvysti draugų namą, kuriame tiek visokių nuotykių patirta ir išdaigų iškrėsta (pvz paslapčia patuštinta draugų dešrų rūkykla, arba apmėtytos pravažiuojančios mašinos akmenimis - taip, man tuo metu buvo gal 10 metų :D), tačiau ne gana to, kad pats miestukas nesukėlė jokių prisiminimų ir paliko eilinio, 100 kartų matyto, Lietuvos miestelio įvaizdį, net nepavyko surasti (ar atpažinti) to draugų namo... O regis galvoje dar galėčiau ir schemą nupaišyti kur koks pastatas stovėjo, kur koks medis, ar vidaus baldų išdėstymą... Negaliu sakyti, kad dėl to labai liūdna, viskas suprantama ir natūralu, tiesiog, kažkoks kartėlis...

Likusi diena prabėgo be didesnių įspūdžių, tad nelabai turiu ir ką papasakoti. Man mynėsi labai lengvai ir turbūt nieko keisto, nes bendras dienos pakilimas, turbūt, nesudaro net 300m. Su Dagne dar pietų metu juokavom, kad jaučiamės tarsi "chaliavčikai", kai nėra sunkumų minti... Tarsi nedarome to, ką turėtume daryti :) Bet kuriuo atveju, jaučiamės gerai pasiruošę Mongolijos iššūkiui, aš galėsiu ramia širdimi miegoti, kad Dagnė yra "paruošta" jam :D belieka tikėtis, kad šis pasiruošimas neišblės iki naujosios kelionės. Visiems buvusiems kartu, didžiulis dėkui už palaikymą, patarimus ir šiltus žodžius. Kaip visada, būnant toli nuo namų, kartais eilinis "jūs esate šaunuoliai" suteikia jėgų įveikti paskutinįjį dienos kalną. Iki susitikimo/susirašymo po 1.5 mėnesio, šį kartą jau rimtame išbandyme!
Komentarai:

Sveik Dagne! O kelionė nors ir toli gražu ne pati įspūdingiausia bet vistiek rimta. Ir šiemet bus pirmi metai kai turėsi dvi keliones per metus,ar aš klystu?

DonRomaso : 2016-06-30 00:20
Nuotraukos:
IMG_5363.jpg
13582452_1116303871765250_1487189539_o.jpg
IMG_5357.jpg
IMG_5360.jpg
Algirdas (2016-06-28 23:17)
Šiandien įvažiavome į Lietuvą! Labai smagus jausmas apėmė pamačius ženklą "Lietuvos Respublika". Iš tiesų, tai jau paskutinius 10km tomis geromis nuotaikomis gyvenome, nes nors ir smagu yra keliauti, dar smagiau yra sugįžti namo, o namų jau laukiame :)

Pirmiausia trumpai papasakosiu apie šiandien dieną. Diena prasidėjo dar nepasibaigus prieš tai buvusiai, kadangi nuo pat 12val nakties mes sėdėjome Krokuvos traukinių stotyje laukdami savojo traukinio. Laukimas buvo ilgas ir nuobodus... Aš pasitiesiau paklotuką ant grindų ir bandžiau miegoti, tačiau ant mano kojų nuolatos ropinėjo musė, kuri iki išėjimo iš proto nervino.. Tik nuveji ir ji vėl ten. Negana to, ryškiai švietė šviesos, kartkartėmis prabildavo moteriškė per garsiakalbį. Žodžiu, miego buvo nedaug - daugiau snūduriavimas.

Sulaukus traukinio, įsėdome į jį. Faina, kad traukinys gerai pritaikytas dviratininkams. Pusė vagono buvo paskirta dviračių laikikliams, kita pusė kupė. Mums pasisekė, nes nepaisant to, kad pakeliui į traukinį prilipo pakankamai daug žmonių, mūsų kupe, be mūsų, buvo tik dar viena moteriškė (irgi su dviračiu). Vėliau išlipo ir ji, tai mes karaliavome dviese kupe, kuri skirta aštuoniems.

Išlipus pradėjome minti. Kai esi beveik nemiegojęs, minti sekėsi sunkiai, bet, principe, lengviau nei tikėjausi. Numyėme kiek virš 40km. Tai nėra blogai, bet tam, kad būtume turėję galimybę jau rytoj parminti į namus, reikėjo numinti bent 80, tad grįžimas nusikelia į ketvirtadienio vakarą. Rytoj numatyta pravažiuoti pro Pilviškius - miestelį, kuriame praėjo daug mano bei mano mamos vaikystės. Man šis miestukas visada turės didelią prasmę ir kels nostalgijos jausmus, dėl to, nors ir nelabai pakeliui, bet labai norėjau pro jį pravežti ir Dagnę. O ir pats jį labai noriu pamatyti, nes paskutinį kartą ten buvau, turbūt, prieš daugiau nei 15 metų.

Galiausiai, kaip ir minėjau vakar, noriu padaryti tokį mini apibendrinimą šios kelionės. Pradėkime nuo to, kad ši kelionė man atnešė tris siurprizus ir visi jie yra susiję su trimis skirtingomis šalimis, per kurias keliavome. Taigi, pirmasis - Austrija. Jau minėjau prieš tai, tad dar kartą pasikartosiu - mane nustebino tai, kad nepaisant to, jog šalis yra labai civilizuota, išsivysčiusi, matyt, labiausiai iš visų pravažiuotųjų, bet ten man jautėsi tam tikra harmonija. Tarsi, žmonės gyvenantys joje būtų susilieję su ta aplinka ir tapę neatskiriama jos dalimi. Miestukai mažučiukai, neužgožiantys aplinkos grožio, o skoningai jį papildantys, man tai patiko ir aš mielai sugrįžčiau į ten pakeliauti dar kartą.

Antrasis siurprizas, šį kartą iš neigiamos pusės, buvo Slovakija. Prieš važiuojant į šią kelionę, aš laukiau tų dviejų šalių - Austrijos ir Slovakijos. Ir, turbūt, jeigu būtų paklausę kas nors prieš, būčiau sakęs, kad labiau laukiu Slovakijos. Apie ją buvau girdėjęs krūvą gražių atsiliepimų ir maniau, jog tai bus labai graži ir įdomi šalis. Realybė labai smarkiai nuvylė. Nepaisant to, kad paskutinė diena ar dvi kažkiek atitaisė žalą, bet, man ši šalis nuo šios asocijuosis su prastais keliais, neįdomiais vaizdais, kraupiais vairuotojais, milžiniškais karščiais ir visumoje ganėtinai neigiamais jausmais.

Trečiasis siurprizas tapo Lenkija, ir tai turbūt buvo didžiausias siurprizas iš jų visų. Iš ko jau, iš ko, bet iš lenkų, būčiau mažiausiai tikėjęs tokios pagarbos keliuose, kokią čia radome. Nors keliavome po Lenkiją ir ne daug, bet išvažiuojant vis nepaliovę teigiamai šokiravusi kultūra keliuose, kuri yra daugiau, mažiau, Austrijos lygio. Visi kultūringai lenkia išvažiuodami į kitą eismo juostą, kai to padaryti negali, tvarkingai važiuoja išsirykiavę iš paskos iki tiek, kad net gėda pradėjo darytis, kai vidury Krokuvos centro sustabdėme visą eismą, nes buvo ilga atkarpa kelio į kalniuką, kur nelabai ėjo mūsų aplenkti, o mes nelabai turėjome kur trauktis. Ir visi tvarkingai važiavo su mumis 10-15km/h greičiu. Niekas ne pyptelėjo, neišlindo "paauklėti". Žodžiu, visiškas šokas. Taigi, suma sumarum, lietuvaičiams iš ko mokytis toli tikri nereikia ieškoti...

Tai tam kartui tiek. Pabaigai noriu paminėti, jog padanga susukta į izoliaciją vis dar laiko! Ji jau nuvažiavus apie 55km ir nors susidėvėjimo žymės tampa pastebimos, bet kol kas viskas tvarkoje. Turiu nusipirkęs naują Schwalbe padangą, bet kol kas yra pagavęs tam tikras azartas - kiek ji atlaikys, tad rytoj dar bandysiu važiuoti su ja :)
Komentarai:

Džiaugiuosi, kad jau Lietuvoje. Perduok linkėjimus Pilviškiams. Pažiūrėk kaip laikosi mūsų namas, jeigu atskirsi kuris... Ir labai laukiu namuose. Laukia ir Belzebubas su Pinčiuku. Kiek mažiau - Biesė... :)

Romobite : 2016-06-29 05:28

Schwalbe vokiškai reiškia kregždę ir karo istorija besidomintiems siejasi ne su padangom, o su kur kas stambesniu agregatu:)

st_ : 2016-06-28 23:47
Nuotraukos:
IMG_5323.jpg
IMG_5325.jpg
IMG_5328.jpg
IMG_5331.jpg
IMG_5348.jpg
Algirdas (2016-06-28 14:10)
Atvykome į Suvalkus!
Komentarai:

Planuojam grįžti ketvirtadienį, jei orai mūsų nepaves. Dar patikslinsim :)

Dagnė : 2016-06-28 16:01

Kokie greiti! Čia ne dviračiu minti, aišku... O kada jau ruošti sutiktuves?

Romobite : 2016-06-28 15:13
Algirdas (2016-06-27 22:57)
Šiuo metu sėdime Krokuvos traukinių stotyje ir laukiame traukinio į Suvalkus. Laukti teks dar ilgai, o traukinių stoties suoliukai - labai nepatogus. Išsitraukiau paklotuką, kad atsiremti į jį, bet jis dvokia prakaito, pūvėko nuo nuolatinės drėgmės kvapu, taip, kad net pačiam nosį riečia.. Gerai, kad aplinkui nėra kitų žmonių. Dagnė sakė jau nebejaučia to kvapo :D

O laukti turėsime dar ilgai. Šiuo metu yra 22:30, traukinys išvyks - 04:47. Kažkiek viskas primena laukimą skrydžio, tik man oro uoste laukimas visada yra kažkaip mielesnis. Ten bent jau tualetai nemokami...

Apie šiandien dieną iš tikrųjų galiu papasakoti nebent tik vieną dalyką, nes diena buvo ganėtinai blanki. Tiek vizualiai, tiek ir mentaliai. Visą dieną buvo apniukęs dangus, kraštovaizdis pradėjo priminti lietuviškąjį ir tik kartkartėmis kur nors nosį kyštelėdamas, koks kalniukas, primindavo, kad dar ne namuose esame. Manau, kad kai pasieksime Suvalkus, net ir to nebeliks.

Tai ką norėjau papasakoti, tai pratęsti vakar pradėtą pasakojimą apie padangą. Tiesa, tuo metu, kai rašiau apie ją, maniau, kad istorija baigta, bet kaip parodė šiandiena - nė velnio. Bėda buvo ta, kad toji naujoji padanga, turėjo kažkokį broką - pakankamai didžiulį gumbą. Iš pradžių to nesureikšminau, važiavimas buvo kiek nemalonus, bet galvojau iki Lietuvos užteks, o po to pasikeisiu į normalią. Net iš dalies apsidžiaugiau, kad tai tarsi pateisino mano perkamų padangų kainas, nes jeigu šita padanga už 5 eurus, būtų tokios pat kokybės, kaip tos už 45, kurias aš perku, būtų kažkaip abydna...

Kadangi, neturėjome kur skubėti, per pietus Dagnei pasiūliau stabtelėti, kad galėčiau nusimontuoti padangą ir apžiūrėti ją geriau. Taip ir padarėme. Nusimontavau padangą ir pamačiau, jog ties gumbo vieta, atsirado pakankamai rimtai nudilusi vieta. Dar pasijuokėme, kad ot bus juoko, kai reikės ieškoti dar vienos padangos... Ir ką jūs manot?.. Nenuvažiavus nė 20km, iš mano galinio rato pasigirsta šnypštimas, o dviratis ima leistis žemyn. Sustojame, apžiūriu padanga - o ten, toje vietoje, kur buvo nutrynimas, prasitrynusi skylė.

Nevažinėjantiems dviračiu, noriu pabrėti, jog skylė yra ne dviračio rato kameroje, o pačioje padangoje - kitaip tariant, jos nepaimsi ir neužlopysi taip paprastai. Tada pradėjau keiktis.. Vienintelis guodžiantis dalykas buvo tas, kad mes jau buvome Krokuvoje ir iki stoties buvo likę apie 9km, tad blogiausiu atveju būčiau vedęsis dviratį. Kadangi Krokuvą pasiekėme kiek vėlokai, dviračių parduotuvės jau buvo uždarytos.

Na, bet nusprendžiau pabandyti suremontuoti problemą, taip sakant, "engineer the shit out of it" :). Pirmas dalykas, kurį padarėme, tai Dagnės gudriu pasiūlymu sukeitėme padangas vietomis - dabar priekinė, brokuota, bet kadangi jai tenka mažesnė apkrova, tai yra gerai. Kitas dalykas, kurį pabandžiau, tai užklijavau didžiausią kameros lopą, kurį turėjau iš padangos vidinės pusės ir papildomai priklijavau moment izoliacijos sluoksnį. Tuomet uždėjau padangą ir dar per išorinę pusę užsukau kelis kartus moment izoliacijos, kad nepatektų į vidų kokie akmenukai ar stikliukai. Šita dalis man mažiausiai vilčių teikė, nes maniau, jog labai greitai nudils. Netgi daviau tikimybę, kad tai suveiks 0.05%.

Bet, pasirodo, moment izoliacija - tvirtesnė, nei aš maniau ir nuvažiavus visus 9km, ji vis dar laikosi ant rato, be didesnių nudilimo žymių.. Dagnė net juokais pasiūlė taip ir minti iki pat Vilniaus :) Manau, šį kartą nebetampysime likimo už ausų ir Suvalkuose užlėksime į dviračių parduotuvę kokios normalesnės padangos.. Visgi, Lenkija, gal dar ir pigiau prasisuksim... :)

Norėjau šiandien pradėti apibendrinimą kelionės, bet, matau, kad labai išsiplėčiau čia aš su ta padanga, tai gal nukelkime jį kitai dienai... Juo labiau, jog įtariu, kad rytoj nelabai bus apie ką rašyti. Pagal rytojaus planą, turėtume atvykti apie 12val į Suvalkus ir tada minti kiek išeina daugiau. Kadangi, būsime nemiegoję apie porą parų, tai smarkiai abejoju mūsų galimybėmis daug numinti, bet bus matyti...

Tai tiek žinių, labanakt Lietuva, o mums gero laukimo :)
Komentarai:

Manau kad nuvažiuosit ;)

Audrius : 2016-06-28 20:51

Naują padangą turim, bet sena kolkas puikiausiai laiko, o izolkė visai nenusitrynus. Dabar galim statymus daryt ar nuvažiuosim iki namų su ta padanga ar ne ;).

Dagnė : 2016-06-28 16:18

Suvalkuose gal net parduotuvėj susišnekėsit lietuviškai - lietuvių ten, tiesa, nėra tiek daug, bet jie pratę prie pirkėjų iš Lietuvos. O Punske, kurį turbūt privažiuosit vėliau, dideli šansai, kad jau susikalbėsit tikrai (75 proc. gyventojų lietuviai). :)

st_ : 2016-06-28 10:17

Lipni juosta FTW! ;)

Audrius : 2016-06-28 07:08
Nuotraukos:
IMG_5322.jpg
IMG_5310.jpg
IMG_5314.jpg
IMG_5317.jpg
IMG_5319.jpg
Algirdas (2016-06-26 22:24)
Pradėkime nuo to, kad šiandien yra mano mamytės gimtadienis, tad, mama, nors aš ir negaliu tavęs pasveikinti gyvai, bet žinok, kad patys nuoširdžiausi linkėjimai tau skrieja, nuo Slovakijos-Lenkijos pasienio! (taip, šiandien atvykome į Lenkiją) Mes tavo šventės proga su Dagne irgi valgėme "tortą" :) Taigi, šilčiausi sveikinamai nuo mūsų abiejų!

Šiandien diena, pasak absoliučiai visų prognozių, turėjo būti šlapia. Visur rašė, kad bent kelių šimtų kilometru spinduliu, pliaups visą dieną. Džiugu, žinoti, kad ne tik lietuvių prognozuotojai grybauja su savo prognozėmis, tarptautiniai tą daro ne ką prasčiau :) Beveik visą dieną saulė žeme raičiojosi.

Tiesa, lietaus išvengti vis dėl to nepavyko. Ir jau kai gavom, tai gavom... Tiesą, pasakius, manau, jog tokio lietaus, dar nebuvau matęs gyvenime... Kilome mes į savo pirmąjį dienos pakilimą. Dangus nuo pat ryto buvo apsiniaukstęs, bet kur nors kamputy vis švystelėdavo saulutė, tad per daug nepanikavome. Vienu metu šiek tiek pradėjo lynoti, bet kol mes apsirengėme visą aprangą, lietus praėjo. Taigi, jau susidėję aprangą atgal, po truputį miname į ilgą įkalnę. Kelias - ramus, mašinų ne daug, Slovakija atskleidusi savo gamtos grožį, tad žiūrėti yra į ką, kai staiga kilsteliu galvą į viršų ir pamatau iš už kalno atplaukiantį debesį... Bet sunku nupasakoti, kokiu greičiu jis plaukė ir kaip kraupiai tai atrodė... Staiga ėmė temti, kol sutemo tiek, kad atrodė jog yra gilus, gilus vakaras. O tada ėmė pilti...

Gerai, kad rūbus turėjome jau visus išsitraukę, tai užsivilkome viską turbūt mažiau nei per minutę, bet per tą laiką, kol dar stoviniavom ir ruošėmės minti toliau (t.y. max 30-60s), mes jau buvome peršlapę su visais rūbais. Pylė su tokia jėga, kad tiesiog galėjai jausti srovę einančią iš dangaus ant nugaros... Kelias akimirksiu pavirto upe. Bet ne ta tokia, kaip žmonės pasakoja, kai sruvena vanduo keliu, o tokia rimta.. Vienoje vietoje, pvz aš net pajutau, kaip man priekinis ratas nori plaukti kartu su ta srove.

Vienu žodžiu, nepaisant visų aplinkui tvyksinčių žaibų ir griaudžiančių "dundulių", net nespėjau išsigąsti, kad esame visai be priedangos, nes buvau truputėlį šoke nuo to kas vyko.. Mintyse pagalvojau - turbūt, taip turėtų atrodyti apokalipsė.

Žinoma, tokie lietūs paprastai ilgai netrunka, po kokių 10min jis aprimo, o tada dar po kokio pusvalanduko ir visai užsisuko kraniukas, pradėjo lįsti saulutė. Tiesa, nuotykiai tuo nesibaigė...

Jau sulytį, leidomės žemyn, kai staiga buvo garsus bum! Čia, matyt, reikalinga šiokia tokia priešistorė... Į kiekvieną kelionę, pasiimu atsarginę padangą ir kai ruošiausi į šią, gerai apžiūrėjau savo padangas ir nusprendžiau - ai, būsim civilizacijoje, pataupysiu svorį... Tai va, pradėjus minti, pamačiau, atsiradusią šone padangos įpjovą (kažkodėl mano absoliučiai visi Continentaliai būtent taip ir susidėvi - ne protektorius nudyla, o šonai). Dar po kiek laiko pajutau, kaip atsirado guzas ant padangos. Tai buvo nejaukus jausmas, ypač leidžiantis nuo kalnų 70km/h greičiu, bet vyliausi, kad dar atlaikys šią kelionę. Tai va, šiandien nebeatlaikė ir išnešė visą padangą su kamera. Kameroj skylė - kokių trijų pirštų pločio.

Tai kas vyko toliau, mane privertė mintyse labai smarkiai susigėsti dėl savo neigiamų minčių apie slovakus, kurie man atrodė šalti ir nemieli žmonės. Nutikus mūsų nelaimei, užklausėme pagalbos iš moteriškės su dukra, ėjusios keliu. Klausėme kur yra kokia nors dviračių parduotuvė, tačiau, jos nežinojo ir dėl buvo labai susikrimtusios. Vis bandė slovakiškai siūlyti kokį nors variantą, o aš galėjau tik traukioti pečiais. Tada paprašėme tokio vyriškio, kuris irgi nelabai kalbėjo angliškai, tačiau pasikvietė draugą, kuris šiek tiek geriau kalbėjo. Išsiaiškinę problemą, susiekė su kitu draugu, kuriam buvo futbolo treniruotė ir šis metęs ją, atlėkė mūsų gelbėti. Pasiėmė jie mane į automobilį ir nuvažiavome iki jo parduotuvėlės, kur jis kaip tik turėjo man tinkančią padangą. Padanga kainavo 5 eurus, bet kai pamatė, kaip mes su Dagne pradėjom ieškoti grynų pinigų, pasakė "nieko tokio, nereikia". Galiu garantuoti, jog būtų jų ir neėmę, bet aš juos sugrūdau per jėgą :D

Taigi, ši diena atskleidė, jog gal po kažkiek šalta išore slepiasi tikrai geri ir šilti žmonės. Didelis ačiū jiems už visą pagalbą...

Pabaigai, labai noriu papasakot trumpą ištrauką iš savo sapno, kuri visiškai netelpa į jokį kontekstą, bet pamaniau, jog pralinksmins Vytautą ir Romą. Nesigilinant į visas aplinkybes, sapnavau, kad atidarau duris ir randu zombių krūvą.. Tarp jų stovi trys special'ai (tie iš L4D1) ir jie mane pradeda įtikinėti, jog jie yra nekalti dėl visos situacijos... :D
Komentarai:

Ačiū už sveikinimus. Labai gražios lietaus nuotraukos!

Romobite : 2016-06-27 21:59

Sapnas tikrai pralinksmino, o nuotykiai - labai įdomūs. Mongolijoj bendrakeleiviai turbūt kiekvieną vakarą džiaugsis įspūdingom istorijom iš, regis, neegzotiško krašto, Slovakijos.

st_ : 2016-06-27 11:04

Malonu kad bėdoje Jums padėjo, o sapnas tai geras :D

DonRomaso : 2016-06-26 23:59
Nuotraukos:
IMG_5304.jpg
IMG_5276.jpg
IMG_5279.jpg
IMG_5283.jpg
IMG_5291.jpg
IMG_5294.jpg
IMG_5297.jpg
Algirdas (2016-06-25 22:00)
Per krūvą savo kelionių dviračiu yra tekę nakvoti įvairiose egzotiškose vietose, nuo miegojimo degalinės aikštelėje Kryme iki miegojimo nepažįstamo žmogaus balkone po atviru dangumi Kinijoje, tačiau iki šiol dar nebuvo tekę nakvoti šalia įėjimo į bažnyčią :) Na, bet kaip visada - apie viską nuo pradžių.

Šiandien ir vėl kėlėmės anksti - 5val. ryto, tam, kad išvengti dienos karščių. Juolab, kad ir pradžia dienos turėjo būti sudėtinga - kilimas į 600m įkalnę. Išjudėjome kiek vėliau nei vakar - apie 7val. ir sukilome visą pakilimą pakankamai sėkmingai. Tiesa, pakilimas buvo "palengvintas" - saulę užstojo medžių šėšėliai, o ir pats pakilimas tik į pabaigą pastatėjo iki 12%. Bekylant Dagnei pasakiau - įsivaizduok kas būtų, jei nebūtų tų medžių ir kiltume vidury dienos. Tuo metu dar nenumaniau, jog tie žodžiai man sugrįš ties kitu pakilimu :D

Bet gerai, gana apie tuos pakilimus. Turbūt, dabar jau visi suprato, jog kilti į kalną yra sunku, nesvarbu ar tu Kirgizijoje, ar tu Slovakijoje. Smagesnė dalis buvo ta, kad šiandien, tarsi kažkas išklausęs mano priekaištus Slovakijai, "mestelėjo", jos gražesniąją pusę. Kelias buvo daug mažiau važinėjamas automobilių, lenkiančių fūrų, galima sakyti, nebeliko. Džiugino akį ir pakelės vaizdai, kurie panašėjo į tai kas man patinka: kalnų upeliai, kalnai apaugę spygliuočių miškais ir vinguriuojantys slėniai. Na, teisybės dėlei, tą, vis tiek, kur kas geriau pavyko įgyvendinti Austrijai, tačiau, kaip sakoma, 9 su pliusu už pastangas :)

Pradžiugino ir tai, kad šiandien atsirado pirmas slovakas, kuris mus užkalbino. Ilsėjomės pakelės šešėlyje, kai privažiavo vienas vaikinukas ant plentinuko ir pasisveikino. Pradėjome šnekučiuotis, pasirodo tokie karščiai nėra įprasti ir patiems slovakams, sakė jie patys nekiša nosies iš namų, kai lauke 30+, o pats pasiguodė, kad negalėsiąs šią dieną numinti normalaus atstumo, nes per karšta ir jam. Taip pat jis suprato ir mūsų nusiskundimus dėl slovakų vairavimo, palinksėjęs galva, pasakė "some drivers are really crazy here" (kai kurie vairuotojai čia tikrai išprotėję). Norėjosi jį pataisyti, kad nereikia to "kai kurie", bet susilaikėme :)

Šiaip vaikinukas buvo fainas, pasaulietiškas, gyvenęs Britanijoje, tačiau ilgai kalbėtis negalėjome - turėjome minti toliau, tad maloniai atsisveikinę, išsiskyrėme kas sau.

"Linksmoji" dalis prasidėjo į pavakarę. Atplaukė audros debesys, saulę pakeitė lietus. Spėjome pasislėpti 95% EU lėšomis statytoje pavėsinėje, tad, šį kartą pavyko jo išvengti, tačiau, jeigu tikėti prognozėmis - rytoj nusimato visą dieną lietus, kuris, gali persikelti ir į poryt.. Taigi, bijau, jog rytoj vėl daug keiksiuos :D

Kitas "linksmas" dalykas, buvo tai, kad turėjome šianakt nakvoti prie ežero. Kai pradėjome kilti gan stačiu kalnu link jo, supratau, jog bus kažkas ne gero... Paprastai į ežerus nereikia kilti.. Taip buvo ir šį kartą. Ežeras - užtvenkta upė, iš visų pusių statūs šlaitai ir nakvynės vietos nė su žiburiu nerasi. Vietoj planuoto 1km, nuvažiavome ~10, ieškodami vietos sustoti. Neradome. Negana to, visur stovi ženklai draudžiantys statyti palapines. Saulė jau buvo pasiekusi laidą, kai visiškai nenaudojamame keliuke sutikome vienišą dviratininką. Užkalbinom jį, mūsų laimei, jis daugmaž mokėjo angliškai. Paklausiau ar nežino kokios vietos nakvynei - šis patvirtino, jog nakvoti čia draudžiama, bet tada pamatęs mūsų apsimestinius išgąsčio veidus, pasakė: "bet, realiai, nemanau, jog kam nors tai rūpėtų..." Tada, pradėjome diskutuoti kur visgi galėtume sustoti. Ir šis pasiūlė pievutę, netoliese esančiame kaime, šalia bažnyčios.

Mes pasimetėme, bet šis tęsė. Pasirodo, jog kaimas nebegyvenamas, buvo iškraustytas, kai užtvenkė upę - anksčiau buvęs nemažas, klestinti kaimukas, dabar jau praktiškai nieko neliko, tik kažkokio veikėjo dėka, pavyko išsaugoti bažnytėlę. Taigi, atvažiavome į kaimą ir akurat - stovi balta, graži bažnytėlė, uždaryta, tačiau tvarkinga, o šalia jos apylygė vieta palapinei su nupjauta žole. Daug nemąstę, išsitraukėme palapinę ir pasistatėme. Taigi, šianakt mus saugos aukščiausias :D Na, bent jau tikėkimės, kad jis saugos...
Komentarai:

kad iš to ką matau prognozėse atrodo gan komfortiškai vėsu turėtų būti :) Rašo apie 25 laipsnius...

Algirdas : 2016-06-27 00:01

Tikėkimės, saugojo. O pas mus ir toliau baisus karštis. Karšta lauke,namie, darbe... "Gyvuliai" išvirtę guli pakampiuose... Jau pasiilgau vėsos ir jūsų. Sėkmės!

Romobite : 2016-06-26 14:14
Nuotraukos:
IMG_5248.jpg
IMG_5252.jpg
IMG_5259.jpg
IMG_5261.jpg
IMG_5264.jpg
IMG_5270.jpg
Algirdas (2016-06-24 20:46)
Nafik Slovakiją, nafik jos kelius ir nafik viską kas su ja susiję... Turbūt, baisesnės dienos nei ši nesu turėjęs žygyje ir jeigu maršrutą būtų daręs kas nors kitas, o ne aš pats, būčiau tą nelaimėlį prakeikęs visais įmanomais keiksmažodžiais :D Deja, maršrutą dariau pats, tad ir kaltinti ko neturiu.. Nebent pačią Slovakiją..

Bet, gal pradėsiu ne nuo to... Nes realiai viskas prasidėjo, dar berašant mano vakarykštį post'ą, tačiau kadangi nenorėjau nieko gąsdinti, nutylėjau :) Už palapinės durų pasigirdo kažkoks baisus klyksmas, ar šuns lojimas, nesuprasi.. Mes aišku abudu persigandom, aš čiupau savo ištikimąjį 24 raktą, prožiką ir iš palapinės, ginti žemės! Išlendu, apsidairau, pastoviu, kaip ir nieko.. Įlendu į palapinę ir nueiname miegoti. Dar prieš užmiegant buvome sutarę, kad kelsimės anksčiau, kad nereikėtų mintį per patį didžiausią karštį.

Užmigti sekėsi stebėtinai lengvai.. Gal tik 5min pagulėjau pastatęs  ausį, o tada nugrimzdau į sapnų karalystę. Tiesa, paryčiais turėjome savotišką "gaidį". Pažadino, kaip įtariam šernų kvykimas, tad aš vėl stvėręs už savo 24-ojo, moviau iš palapinės. Įsitikinęs, kad saugu, pažiūrėjau kiek valandų ir nusprendėme, kad keliamės. Buvo 4:50, lauke jau buvo nušvitę.

Išvažiavome apie 6:30 ir kai jau buvo laikas stoti pietų (tradiciškai stojame apie 12-13 val.), mes jau buvome numynę beveik visą dienos maršrutą. Sustojome ir pasidarėme siestą. Pradrybsojome pavėsyje iki 16val. Tiesa, tas gelbėjo mažai, nes net gulint šešėlyje, karštis toliau mušė. Kai pajudėjome, miestelio termometras rodė 35 laipsnius ir tai 16val...

Dabar galiu prieiti prie tos baisiosios Slovakijos ir kuo ji mus taip užkniso. Užkniso tuo, kad pasukome E572 keliu, kas mano įsitikinimu turėjo būti paprastas keliukas, o paaiškėjo, jog tai yra dviejų eismo juostų kelias, kuriuo be perstojo važiuoja mašinos ir fūros. Negana to, ir negana jau anksčiau minėtų slovakų vairavimo manierų (dviratininkai laikomi šiukšlėmis ir jiems vietos palikti ant kelio nera prasmės), kelias dar gi praktiškai neturėjo jokios kelkraštės, tad pusę dienos aš pramyniau trindamas dešinio šono tašes į šalia kelio augančias žoles, kartkartėmis neišlaikydamas pusiausvyros ir nuvažiuodamas į jas. Tai buvo žiauriai psichologiškai varginantis važiavimas.

Tiesa, dabar išsukome į 64 kelią, kuris, bent jau vakarėjant, atrodo šiek tiek mažiau naudojamas, tad tikimės, jog rytoj pavyks šiek tiek lengviau jį įveikti. Rytoj pagal planą buvo numatyta 106km (tačiau 16km jau atkandome šiandien) su dideliu pakilimu. Tai bus pirmas toks pakilimas Slovakijoje ir ko gero paskutinis - kur čia tie visų apkalbėti kalnai - nežinau, nemačiau. Mes važiuojame absoliučiomis lygumomis, retai užkildami aukščiau 200m. Tiesą pasakius kraštovaizdis yra ant tiek neįdomus ir nuobodus, jog per visas šias dienas čia padariau turbūt kokias 20 nuotraukų.. Ir nemaža dalis jų buvo vien tam, kad bent kažką nufotografuoti...

Tai tiek. Suma sumarum, žiauriai norim greičiau išsinešdinti iš čia ir jau po truputį laukiame mynimo namų link per savąją žemelę...
Komentarai:

Laikykitės, greitai ir Lietuvą pasieksit, jai tokiais tempais lėksit. O pas mus irgi karšta... Nors jau žada, kad truputį atvės ir visokie škvalai siautės... Gero vėjo ir mažiau saulės.

Romobite : 2016-06-25 15:50
Nuotraukos:
IMG_5226.jpg
IMG_5227.jpg
IMG_5229.jpg
IMG_5231.jpg
Algirdas (2016-06-23 22:09)
Antroji diena Slovakijoje skyrėsi ne daug nuo pirmosios.. Vienintelis dalykas, kuris pasikeitė į teigiamą pusę, tai, kad apmažėjo automobilių, tad galėjom šiek tiek ramiau važiuoti keliu. Taip pat, verta paminėti, kad išvažiavus iš miestų kelių kokybė yra daugmaž gera - nelieka susigarankščiavusio paviršiaus, kai kur netgi ir šalikelės lopinėlis yra.

Dalykas, kuris nepasikeitė ir, kuris beveik nužudė šiandien - karštis. Šiandien mindamas prie beveik 40 laipsnių karščio pagalvojau, kad kaip supermenas turi savo kriptonitą, manasis, matyt, būtų karštis. Nežinau kodėl, gal tiesiog toks jau gimiau, bet juodai nepakeliu jo. Tie kas mane matė žygiuose, turbūt, gerai žino, jog Algirdas beveik visada yra apsipylęs prakaitais, o kai karštis perkopia 30 laipsnių, kelyje iki absurdo ribos nėra jokio šešėlio, tas varo į neviltį.

Pamatę, kad taip galime turėti rimtų bėdų, šiandien nusprendėme padaryti kiek rimtesnę "siestą" ir laikotarpį tarp 14-16 praleidome viename miestuke šalia namuko esančiame šešėlyje. Namukas fainas - turistų klubas (taip parašyta ant sienos). Į vidų, deja, niekas neįleido, tad glaudėmės ant greta esančių suoliukų. Įdomiausia buvo tai, kad apie 16val per gatvėje kabojusius garsiakalbius paleido kažkokią liaudišką dainą, po kurios sekė "viešas pranešimas". Apie ką jis buvo, žinoma, mes nesupratome, bet kalbėjo daug ir ilgai. Pasijutome tarsi kokioje sovietų sąjungoje. Keista tai atrasti Europos sąjungos šalyje...

Nakvynė šiandien - dar vienoje įdomioje vietoje. Atėjus laikui stoti, pradėjome dairytis į šoninius keliukus. Vieną tokį užmatėme vedantį kalnų link, tad nusukome juo. Prie nusukimo buvo šlagbaumas, bet jis buvo atidarytas. Pradėjus važiuoti keliuku, iš priekio pamatėme atvažiuojančią mašiną. Mintyse pasakiau sau - o ne, nes pagalvojau, kad dabar sakys "kur čia važiuojat?", "ką čią darot?" ar pan. Bet mašina didelio susidomėjimo mumis neparodė ir nuvažiavo tolyn. Pravažiavęs šlagbaumą, vairuotojas išlipo iš mašinos ir uždarė jį. Šito bajerio mes nesupratome. Na, bet pasijuokėme, kad dabar jau tikrai nebevažiuosim niekur kitur...

Pakilus į kalną, radome stovėjimo aikštelę ir... kažką... Kažkokie pastatukai, iškabos apie "ekstremalaus išgyvenimo kursus" ar pan, kažkokios šaudymo aikštelės. Na, apėjom viską, apžiūrėjom, nei gyvos dvasios... Taigi, įsikūrėme stovėjimo aikštelėje ir dabar vakarojame :) Žodžiu, dar viena įdomi vieta. :)
Komentarai:

Na, aš irgi esu numetęs apie 20kg ir dabar turėčiau būti savo tobulojo svorio - apie 85, bet didelių pokyčių šilumos apdorojime nepastebiu..

Algirdas : 2016-06-24 14:30

Iš savo patirties galiu pasakyti, kad numetęs ~20 kg daug lengviau ėmiau pakęsti karštį ir net tvankumą, užtat tapau gerokai jautresnis šalčiui/vėjui. Nuolatinį permirkimą prakaitu vasarą palipus bent į menkiausią kalniuką pakeitė greitai šiurpstanti oda ir ledėjančios pėdos bei plaštakos, kai vėsesniu oru tenka pastovėti ar pasėdėti užuot judėjus. P.S. kadangi žinau, kad keliaujant dažnai atsiliekama nuo didelių naujienų (kaip jau buvo, kai per Breiviko išpuolį buvom žygely baidarėm), žinokit, kad šiandienos pagrindinis įvykis Europoj (jei ne pasauly) - britai nubalsavo išstoti iš ES. Dabar didelis šansas, kad JK paliks škotai. Šian vykstu į Berlyną, bus įdomu pamatyti, ką vokiečiai į visa tai. :)

st_ : 2016-06-24 10:35
Nuotraukos:
IMG_5220.jpg
IMG_5224.jpg
IMG_5225.jpg
Algirdas (2016-06-22 21:55)
Kaip ir žadėjome, šiandien galutinai atsisveikinome su Austrija ir įvažiavome į Slovakiją. Ir boy, oh boy, ką radome... Nu pravalas... Nu visiškas, totalus ir beviltiškas pravalas. Šiuo metu abu su Dagne sėdim ir galvojam ką daryti, nes tas pirmas vaizdas, kurį pamatėme nuvarė į neviltį. Atsimenat, kai kalbėjau apie tai, jog ne man čia tas keliavimas per civilizuotas vietas ir pan?.. Tai, dabar galėčiau pasakyti, Dieve, sugražink mane į tas "civilizuotas" vietas...

Vos įvažiavus į Slovakiją, pirmas dalykas, kuris krito į akis, kad mašinos tave ne lenkia, išvažiuodamos į kitą eismo juostą, bet geriausiu atveju, palieka tau kokį pusmetrį. Gal tai ir nebūtų tokia didelė tragedija, jei į Slovakiją įvažiuotum iš Lietuvėlės, kur panaši situacija, bet kai įvažiuoji iš Austrijos, tai būna pirmasis kultūrinis šokas.

Antrasis šokas buvo karštis.. GPS'as vienu metu sustojus sankryžoje rodė +40. Karštis toks, kad net nesinori įkvėpti, o rankos ir visos kitos nepridengtos vietos, tiesiog svilte svyla... Čia vadinasi nusileidome iki ~20m aukščio.  Negana to, medžių palei kelius beveik nėra - važiavome laukais arba miestais, tad visą laiką saulėje.

Trečiasis šokas buvo kelių kokybė - nemaniau, kad Europoje egzistuoja kita sostinė su prastesnia kelių kokybe nei Vilnius... Tai, kaip ir radau.. ;) Nekalbu apie duobes kelyje, išsikišusius ar įdubusius šulinius, neegzistuojančius dviračių takus arba nuvažiavimus nuo jų/šaligatvių, bet net ir tie keliai, kurie yra susigarankščiavę ir pakraščiu kai kur tiesiog neįmanoma važiuoti, tad esi priverstas lįsti į vidurį kelio, kur darosi baisu netekti gyvybės...

Pravažiavome Bratislavą ir vienbalsiai sutarėme, jog tai buvo baisiausia matyta sostinė. Nežinau, gal ten palandžiojus galima atrasti kažką gražaus ar verto dėmesio, bet mano galvoje, minant ja (apart šimto tūkstančių keiksmažodžių) buvo "greičiau išsinešdinti iš čia"!

Išvažiuoti irgi sekėsi sudėtingai. Be jau minėtų dalykų, vienoje vietoje kurioziškai išsukome į menamą dviračių taką, kuris staiga pavirto žvyrkeliu, o galiausiai tiesiog užsibaigė. Priekyje mūsų visą laiką važiavęs (kaip manome) vietinis, pasuko link kelio ir pavažiavęs priešpriešine eismo puse (keturių juostų, intensyvaus eismo kelyje), palindo už tvoros skiriančios nuo kelio ir pradėjo varytis dviratį per žolę. Pamanę, jog jis geriau žino ką daro, nei mes, pasekėme iš paskos. Po gero puskilometrio nusprendžiau: arba jis a) apie vietinius maršrutus išmanė tiek pat kiek mes, arba b) "lengvų kelių neieško" ;D.

Kaifas atsirado tada, kai šalia kelio augantys erškėtrožių krūmai pastojo kelią ir teko įvairiai pro juos brautis ir galiausiai viskas baigėsi tuo, kad teko išsikelti dviračius už tvoros į važiuojamąją dalį, nes baigėsi šalikelė ir buvo pasirinkimas ar bristi per neaiškius purvynus/dumblunus, ar lipti per tvorą į priešpriešinį eismą...

Žodžiu, po šitos katastrofiškos dienos, spjovėme į viską ir šiuo metu vėl guliu viešbučio kambaryje ;D Tiesa, reikia paminėti, kad truputį pigesniame ir kokius 10 kartų prastesniame nei Austrijos. Ne tai, kad nebuvo įmanoma ieškoti nakvynės vietos palapinėje, tiesiog, jeigu atvirai, nebuvo jokio noro tuo užsiimti ;)
Komentarai:

Į negriukus jau abu panašėjame.. Saulė tiesiog gyvus kepa.. :/ net šešėliuose sunku atsigaivinti... Romai, Dagnė dėkoja už sveikinimus :)

Algirdas : 2016-06-24 14:21

O Dagnė 5000km pasiekė, sveikinu! Kantrybės įveikiant prastus kelius, čia man panašiai buvo kirtus Vokietijos - Olandijos sieną, kai šimtus kilometrų lygių dviračių takų (per visą Vokietiją) pakeitė senas suaižėjęs takas.

DonRomaso : 2016-06-23 18:55

O Dagnė 5000km pasiekė, sveikinu! Kantrybės įveikiant prastus kelius, čia man panašiai buvo kirtus Vokietijos - Olandijos sieną, kai šimtus kilometrų lygių dviračių takų (per visą Vokietiją) pakeitė senas suaižėjęs takas.

DonRomaso : 2016-06-23 18:49

Na, gerą gabalą numynėt, nenuostabiu, kad nebuvo noro palapinę statyti. Šiąnakt ieškokit kokio papartyno, gal paparčio žiedą rasit. Dagnė jau panašėja į negriukę...

Romobite : 2016-06-23 14:00
Nuotraukos:
IMG_5209.jpg
IMG_5211.jpg
IMG_5212.jpg
IMG_5213.jpg
IMG_5215.jpg
Algirdas (2016-06-22 15:00)
Sukėliau nuotraukas už vakar ir užvakar, tad galite pasižiūrėti, o mes šiuo metu darome pietų siestą, nes labai karšta. Pabaigę ją, kirsime Slovakijos-Austrijos sieną :)
Komentarai:

Nuo erkių lyg ir atsigynėme.. Tikimės, kad neliko nepastebėtų, bet gal viskas bus gerai. Rašyti rišliai ir po daug - tikrai smagu, bet yra vienas niuansas.. Tam, kad padaryti vieną dienos įrašą su nuotraukomis, man užtrunka apie 1val. Tai kai esi nusikalęs ir vienintelis dalykas, kurio nori - eiti miegoti, tą padaryti ir tą padaryti rišliai dažnai yra ganėtinai sunku.. Tai nežinau ar norėčiau visą mėnesį tą daryti. Tiesa, turiu pasakyti, jog kažkiek esu pasiilgęs rašymo :) Tai dvi savaites tą daryti - visai smagu :)

Algirdas : 2016-06-22 22:59

Man tai smagu, kad, skirtingai nuo laukiškesnių kraštų, nedingstat, ir kas dieną parašot - ir po daug!:)

st_ : 2016-06-22 21:01

Ar erkės nesuėdė?... Pas mus irgi karšta. Jums čia gera treniruotė prieš Mongoliją. Gaila, kad miesetlius lenkiat, juk galima daug gražaus pamatyti. Na, bet gamta tikrai graži, o kadangi Algirdas miestų "priešas", teks likti be miestietiškų įspūdžių. Sėkmės, visada laukiu žinių...

Romobite : 2016-06-22 15:37
Algirdas (2016-06-21 21:30)
Šiandien atsisveikinome su Austrijos Alpėmis. Padarėme paskutinius pakilimus ir nuriedėjome nuo ~900m aukščio iki beveik Lietuviško - ~300m. Iš esmės turėjo būti gan lengva diena su daug leidimosi žemyn ir mažai kilimo aukštyn. Dėl to buvo numatyta net 86km. Deja, kaip visada, susidėjo smulkmenos ir tas mažas kilimas išaugo į 900m.

Taip pat, prisiminiau tą dieną, kai keiksnojau kažkurį ten kelią, kad alia nesmagu važiuoti... Tai palyginus su tuo kokiu teko minti šiandien, ten buvo pasakiškas keliukas... Šiandien apie 18km mynėme tiesiąja.. Grynąja to žodžio prasme - kiek akys užmato, tiesus lygus kelias... Plius, tas kelias buvo ne šiaip keliukas, bet greitkelio tipo - keturių eismo juostų, tik be jokios šalikelės ir su krūva mašinų... Negana to, kadangi nusileidom žemai, temperatūra saulėje siekė iki 30 laipsnių, o kelyje - jokio šešėlio. Būtų buvę pragariškas mynimas, bet mums pasisekė dviem aspektais: turėjome teisingo stiprumo vėjuką, kuris gaivino ir kelias mūsų kryptimi turėjo vos, vos juntamą leidimąsi žemyn. Taigi, greitis laikėsi apie 25km/h, ko pasekojė, numynėme atstumą gan greitai.

Na, bet aš čia gal labai įsileidau į buitinius dalykus... Ką aš iš tiesų norėjau parašyti tai tokią kaip ir atsisveikinimo ode Austrijos kalnams.

Važiuodamas į juos aš tikėjausi, kad bus gan gražu, tačiau jie mane visgi sugebėjo nustebinti, tiek tuo tikruoju grožiu, kurį radome, tiek sąlyginai mažu eismu, mažais žmonių kiekiais, tad tos kelios dienos praleistos minant per juos, kad ir kokios sunkios bebuvo, bet buvo tikrai mielos ir įsimintinos. Ir tikrai, manau, tiek aš, tiek Dagnė nesigailime pasirinktų maršrutų, kurie buvo n kartų įdomesni ir smagesni, nei tiesiausias ar lygiausias kelias namų link.

Taigi ate Austrijos kalnai, ačiū Jums už viską, o rytoj sakysime ate ir pačiai Austrijai. Pagal planą, turime pervažiuoti į Slovakiją. Ir tai žymės pirmą kartą, kai aš pervažiavau visą šalį, įvažiuodamas į ją iš vienos šalies ir išvažiuodamas į kitą. Ganėtinai įdomus jausmas...

Pabaigai, tradiciškai apie nakvynės vietą, kuri turbūt bus viena tragiškiausių iš visų iki šiol. Tiesa, pati vieta gal ir nebūtų labai baisi - paprasta pieva ant kalno šlaito ir net ne taip gąsdina miestukas, esantis vos už kokių 500m nuo mūsų, tačiau labiausiai gąsdina erkių kiekis... Šiai akimirkai, jau vienas iš kito ištraukėme tikrai per 20 erkių... Žolė čia aukšta ir užtenka vos per ją pereiti ir iš karto pasigauni bent porą. Negana to, yra pilna ir kitų nesmagių "gyventojų" - uodų, musių, moškių ir dar visokio bieso... Žodžiu, norime tik išgyventi šią naktį ir nešdintis iš čia kuo greičiau.
Komentarai:

Jėė! Labai smagu girdėti, kad yra ištikimų fanų :D Būtinai, stengsimės post'inti ir toliau :)

Algirdas : 2016-06-22 15:01

go go go! Nenustokit rašę, kiekvieną rytą pradedu su kava ir jūsų kelione ;)

Audrius : 2016-06-22 12:19
Nuotraukos:
IMG_5189.jpg
IMG_5194.jpg
IMG_5198.jpg
IMG_5200.jpg
IMG_5202.jpg
IMG_5207.jpg
Algirdas (2016-06-20 21:49)
Nu ką.. Nebuvo viskas taip blogai, kaip atrodė iš pat ryto... Laukėme kiek galėjome, bet lietus kaip lijo taip lijo, tad numoję ranka išvažiavome iš savo tobulojo viešbutuko. Pradėjus minti, lietus po truputėlį rimo, kol galiausiai tolyje pradėjo šviesti melsvas dangus. Iš pradžių labai nedrąsiai, tai vinur nušvisdavo, tai kitur, o po to, įsidrąsino ir nutvieskė visą dangų. Taigi, likusi dienos buvo praleista sausai ir nors prognozė žadėjo grįžtantį lietų vakare, jo taip ir nebesutikome.

Iš tikrųjų, pati diena praėjo be kažkokių įsimintinų įvykių. Eilinį kartą daug kilome, bet čia jau nieko nebenustebinsiu, matyt, tuo. Tiesa, viena įsimintina vieta, visgi buvo - tai dienos pietūs.

Pakilus į pirmąją perėją, ėmėm dvejoti ar jau metas pietauti ar dar ne... Buvo jau arti 14val., tad pagal laiką kaip ir tinkamas metas, bet pagal nuvažiuotą atstumą ir pagal savijautą - kaip ir dar reikėtų paminti. Pravažiavome kaimelį, stovėjusį ant viršaus kalno ir pasukome leistis žemyn, kai staiga, atsivėrė fantastinė panorama, o kelio pašonėje suolelis - tarsi, mums pastatytas.

Iš karto kaliau per stabdžius ir sustojau. Tai buvo tobula vieta pietums. Nors dažniausiai pietums valgome įvairius koncervus arba džiovintą maistą (riešutukus, vaisius ir pan), šią dieną buvome nusprendę išsivirti vandens ir užsipilti turimus "bonšpakečius". Taigi, sustoję šalia suoliuko, išsitraukėme primusą, išsirikiavome bliūdus, išsitraukėme palapinės viršutinę dalį, kuri dar nuo praėjusios nakties buvo šlapia, pasidžiovėme ją ir taip šalikelėje įsikūrėme "laikiną bazę". Reikėjo matyti, automobiliais pravažiuojančių, žmonių veidus...

Dieną užbaigėme visai fainoje vietoje. Šį kartą ne šalia užrudyjusio šlagbaumo, bet šalia užrudyjusio ekskavatoriaus :) Nuo kelio mus skiria upeliukas ir keli krūmai, bet kelias ir šiaip mažai važinėjamas, tai tikimės ramios nakties. Svarbu, kad ekskavatorius neišsiruoštų kur nors :D
Komentarai:

Labai norėjau įmesti pics'us, bet antra diena iš eilės, kaip tragiškai prastas internetas, tai vos pavyksta patį post'ą padaryti.. Nuotraukas sukabinsiu, kai tik gausiu ką nors normalesnio.. Šiaip, net keista.. Ypač šiąnakt miegam visiškai greta kaimuko, o mobilus internetas vos traukia... Va tau ir vakarų europa... ;D

Algirdas : 2016-06-21 22:34

Žinau, kad pasenęs posakis, bet.. Pics or it didn't happen! (dėl pietų)

st_ : 2016-06-21 22:18
Nuotraukos:
IMG_5163.jpg
IMG_5172.jpg
IMG_5175.jpg
IMG_5178.jpg
IMG_5187.jpg
Algirdas (2016-06-20 08:52)
Baisiau nei vakar.... Na, bet prognozė lyg ir žada gražių dalykų... Teks kentėt :/
Komentarai:

Gal pasitaisė oras? Pas mus pradėjo lyti, tai gal iš jūsų atėjo...

Romobite : 2016-06-20 17:14

Užjaučiu... Žinau ką reiškia mirkti lietuje. Laikykitės, gal ateis šventė ir į jūsų kiemą - nušvis dangus ir saulė žeme raičiosis... Sėkmės ir te nugali minantys!

Romobite : 2016-06-20 13:25
Nuotraukos:
IMG_5159.jpg
Algirdas (2016-06-19 22:30)
Šiandien turėjo būti keturių viršūnių diena. Nuo pat ryto pasižiūrėjome, kad laukia keturios didelės viršūnės, tad maniau, jog šiandienos įrašas koncentruosis būtent į tai kaip mum sekėsi minti į jas. Tačiau, Austrijos orai, nusprendė viską suvelti ir vos pabaigus kilti į antrąją viršūnę, dangus prasivėrė ir ėmė pilti. Negali sakyti, kad pylė labai smarkiai, bet pylė stabiliai. Dangus pavirto vientisa mase, kuri turbūt labiausiai demotyvuoja varganą keliautoją, nes viena yra kai matai kažkur tolyje rusenančią viltelę, kad gal tą dangaus kiaurymę atstums iki tavęs ir visai kas kita yra pakelti akis į viršų ir visur kur bežiūrėsi matyti tą pačią vientisą pilką spalvą.

Turbūt, kokį penkiasdešimtą kartą, supratau, kad man būtina pakeisti rūbus nuo lietaus (ir, turbūt, tą patį penkiasdešimtą kartą, viskas tuo ir baigsis ;)). Kaip Dagnė juokėsi, pats per kiekvieną pristatymą visiems akcentuoju, jog yra labai svarbi apranga nuo lietaus, ir pats nesugebu ja gerai pasirūpinti. Tai, kadangi, nesugebu tuo pasirūpinti, tai ir šlapau. O su šlapumu ir nuovargiu, atėjo ir šaltis. Oro temperatūra tesiekė apie 11 laipsnių, o kai viduje visi rūbai permirkę tiek, kad gali juos gręžti, tas nėra gerai. Dar kol mini - viskas normaliai, bet kai stabteli atsikvėpti ar palaukti Dagnės ir prie tavęs pradeda lipti šlapi rūbai, tada pasidaro ne kas.

Nepaisant to, laikėmės kaip tikri didvyriai. Atmynėme ~5val. merkiami to nelemto lietaus, bet kai supratome, jog laukia lygiai toks pat vakaras ir kad teks statyti palapinę, kuri dar nebuvo išdžiūvusi po naktinio lietaus, lyjant lietui, pradėjome kontempliuoti alternatyvas. Pagrindinė alternatyva tapo apsistoti guesthouse'e.

Ne kartą esu sakęs, kad apsistojimas guesthouse'e yra tam tikras kartėlis, kuris niekada nėra malonus. Kai išvažiuoji turistauti, bet koks įsikišimas iš išorės, tarsi sumekina tavo triūsą ir man asmeniškai viduje palieka neigiamą jausmą. Tiesa, kai šiandien, po gerų 70km važiavimo ir eilinio >1km pakilimo, sustirę ir nuo lietaus išbrinkusiais pirštais stovėjome šalia guesthouse'o, tuos neigiamsu jausmus labai greitai nustūmėme į antrą planą ir net nesudvejoję paklojome visą krūva pinigų už šiltą kambariuką. Ir "kambariuką" mes gavome....

Tokiame kambariuke nežinau ar esu apsistojęs.. Plotis jo, turbūt, kaip mano visas butas.. Turime miegamąjį ir salioną (kurio vaizdą prikabinu), erdvų dušą ir didelį balkoną su vaizdu į atsiveriantį slėnį... Kažkas pasakiško... Nors pinigėlių gaila, bet, manau, jog šiandien mes šito kambario buvome nusipelnę! Nejučiomis savęs paklausėme - ką darysime, kai Mongolijoje būsim sustirę ir pavargę, o aplinkui nebus Austriško guesthouse'o... Na, tikriausiai, pasistatysim šlapią palapinę sulįsim į miegmaišius ir džiaugsimės, kad bent tai yra :) Juk žmogus ir kariamas pripranta...
 
Nuotraukos:
IMG_5143.jpg
IMG_5145.jpg
IMG_5151.jpg
IMG_5152.jpg
IMG_5156.jpg
Algirdas (2016-06-18 21:39)
Tai visa laimė, kad vakar nesugalvojo du proto bokštai pradėti kilimo į didįjį kalną... Tai buvo kažkas... Išvažiavome iš savo žvyro karjero šiek tiek po 9val. ryto ir beveik iš karto pradėjome pakilimą. Net nežinau kaip reikėtų aprašyti tą kalną, kad būtų visiems aišku.. Jeigu skaičiais, tai buvo ~10km tiesiai ir ~1km aukštyn, jeigu procentais, ir jeigu tikėti kelio ženklais, tai buvo 15%, na, o jeigu žmonėm suprantama kalba, tai buvo labai, labai, labai, labai sunku :D Kilimą užbaigėme tik ~14val, tad suma, sumarum, tuos varganus 10km, važiavome 4val.

Prieš pat kalno viršūnę pradėjo krapnoti lietus, tad aš belaukdamas Dagnės įlindau į tokią šalia kelio stovėjusią kamurkę. Prie manęs privažiiavo iš kitos pusės važiavę du dviratininkai ir taip pat prisiglaudė ten. Pradėjom šnekučiuotis. Jie paklausė kodėl tokį kelią pasirinkom, kad sakau, ieškojome tiesiausio kelio link Graz'o, jų atsakymas buvo - turbūt, sunkesnio kelio nebuvo įmanoma pasirinkti :D Pasirodo, kilimas iš mūsų važiuojamos pusės, yra vienas stačiausių pakilimų tame regione. Vyrukas, minantis sportinį dviratį, sakė, kad jis ta puse pakilti rinktųsi nebent besibaigiant sezonui, kai jau esi "užsikačelinęs".

Pamatęs, kad keliaujame dviese, pasiskundė, kad jeigu jis savo žmoną bandytų užtemti tuo keliu, ji greičiausiai jį uždaužytų su pakelės akmeniu ir numestų nuo to šlaito... Pasijuokę, pajudėjome tolyn. Nepaisant to, galbūt, kelias ir nebuvo pats tiesiausias, ar nebuvo pats lengviausias, bet esu įsitikinęs, kad gražiausias tikrai buvo. Bekylant, vis atsiverdavo propoeršos su vaizdu į apačioje pasilikusius ir vis tolstančius miestelius, upę, miškus bei supančius kalnus. Gražu. Tikrai gražu. Ir to kontekste, visiškai nesigailėjome pasirinkę būtent tą kelią. Juo labiau, kad nusileidus, visas grožis išnyko.

Šiuo metu važiuojame kažkokiu keliu, kuris tarsi greitkelis, bet lyg ir ne greitkelis (nelabai aš suprantu tų Austrų kelio ženklinimų), tad važiuoti juo menkas malonumas. Mašinos zuja viena po kitos, miestelius keičia nebent dirbami laukai, tad ir dairytis nelabai yra į ką. Palei kelią vis atsiranda ir vis dingsta nauji dviračių takai, kas iš vienos pusės faina, nes dalį kelio gali važiuoti ne tarp mašinų, bet iš kitos pusės erzina, nes tie dviračių takai dažnai būna priešingoje kelio pusėje ir turi marširuot per tą kelią pirmyn, atgal...

Dar norėjau šiek tiek papasakoti apie eismo kultūrą čia. Tai yra kažkas iš fantastikos srities... Prieš išvažiuojant, buvau girdėjęs, kad čia žmonės yra žmoniški, bet nemaniau, kad jie tokie žmoniški! Labai retas atvejis, kad mašina lenktų neišvažiuodama į priešingą eismo juostą, praktiškai visada yra paliekama daug vietos, o jeigu saugiai aplenkti negali, sulėtina iki tavo greičia ir važiuoja iš paskos, kol bus saugu aplenkti. Netgi britvos, nuo kurių, beje, šiandien jau ir galvą ėmė skaudėti, apvažiuoja labai pagarbiu atstumu. Žodžiu, gerbiamiems LT vairuotojams tik mokytis ir mokytis... Ir nereikia nei infrastruktūrų, nei plačių kelių... Viskas ko reikia, tiesiog elementarios pagarbos kito žmogaus gyvybei.

Įsikūrėme juokingoje vietoje.. Įlindome į kažkokį miškelį, patį mažiiausiai išvažinėtą keliuką ir pasistatėme palapinę šalia, nedidelėje properšoje, šalia supjautų malkų. Ne tikėtai, pro šalį ėjo moteriškė, pakalbinom ją, sakė, kad ji nemananti, jog mes čia kam nors trukdytume, ar kad apskritai sutiktume dar bent vieną žmogų. Taigi, jaučiamės gan ramiai ir tikimės tokios pat ramios nakties. Labanakt :)
Komentarai:

Sveiki, keliauninkai, tikiuosi, išsimiegojote gerai ir smagi nuotaika dar neišblėso, nors ir sunku keliauti. Visada labai laukiam nuotykių tęsinio. Pas mus grįžo karščiai ir labai stiprus vėjas. Pavydžiu jums gražių vaizdų. Algirdai, nenuvaryk visai Dagnės... Sėkmės ir gero mynimo į kalnus!

Romobite : 2016-06-19 07:12
Nuotraukos:
IMG_5111.jpg
IMG_5125.jpg
IMG_5133.jpg
IMG_5140.jpg
IMG_5141.jpg
Algirdas (2016-06-18 15:03)
Šiandienos mūsų pietų vieta :) Sakyčiau visai pusė velnio... :)
Komentarai:

Na, kol kas dar bandysime kankintis toliau, tai jeigu ką, gelbėsimės patys :) Ačiū už pasiūlymą ir linkėjimus

Algirdas : 2016-06-18 22:43

Brangus keliautojai! Jeigu netyčiom apsigalvotumet dar vis galime pakeliui jus prigriebti.Jeigu pasiulymas nevilioja tai sekmes jums kelioneje.

D.T : 2016-06-18 18:48
Nuotraukos:
IMG_20160618_135949.jpg
Algirdas (2016-06-17 19:10)
Na, šianakt ir neramia naktelę turėjome... Vos įlindome į palapinę ne už ilgo pradėjo lyti lietus. Lietų greitai papildė griaustinis, o dar už kiek laiko žaibai. Žaibavo taip smarkiai, kad kartais palapinės viduje buvo taip pat šviesu, kaip vidury dienos, o škvaliniai vėjai lenkė medžius bei pačią palapinę. Buvo baisu ir, turbūt, bent kokią valandą pragulėjome apsikabinę, vienas kitą drąsindami, kad viskas bus gerai. Laimiai taip ir buvo, užmigome, išsimiegojome gerai, o prabudus iš ryto rytinius kritulius, greitai pakeitė giedrų giedriausias dangus.

Vėjas išliko stiprus visą dieną, bet mūsų laimei, jis dažniausiai pūtė iš nugaros ir tik retsykiais, koks paklydęs gūsis, duodavo smūgį iš šono.

Šiandienos diena, palyginus buvo visai nesudėtinga. Pakilome tik apie 800 metrų, o nuvažiavome apie 75km. Sustojome pakankamai anksti, apie 17:30. Būtume važiavę ir toliau, bet žemėlapis rodo, jog už kelių kilometrų prasidės kilimas į kilometro aukščio perėją, tad nukėlėme šį "malonumą" rytojaus dienai. Apsistojome ganėtinai įdomioje vietoje - apleistas žvyro karjeras, nuo kelio mus skiria medžių juosta bei užrudyjęs šlagbaumas, tad tikimės, jog per daug niekam neužkliūsime ir gerai išsimiegoję, rytoj galėsime minti toliau.

Bendrai tai diena buvo labai graži. Važiavome vien asfaltuotais keliukais, visą laiką lydėjo kalnų apsuptis, kartkartėmis atsiveriantys pasakiško grožio slėniai. Gražu toje Austrijoje ir net kai šiandien, vienos iš poilsio akimirkų metu, šalia nuostabios panaromos, aprėpiančios kelių dešimčių kilometrų spinduliu miškus bei kalnus, Dagnė užklausė "tai, gal dabar kiek geranoriškiau pradėsi žiūrėti į keliavimą po Europą?", akimirkai sudvejojau. Bet tada apsidairiau aplinkui, pamačiau nuostabųjį kraštovaizdį "teršiančius" namų stogelius, pro šalį prazvimbė eilinis automobilis ir supratau, kad - ne. Taip, čia gražu, aš to neneigiu ir esu visai laimingas keliaudamas tiek čia, tiek toje pačioje Slovėnijoje, tiek ir po mūsų brangiąją Lietuvėlę, bet bent jau šiame gyvenimo etape man to yra per mažai...
Komentarai:

Garsiai juokėmės :D

Algirdas : 2016-06-18 22:44

Skaitau ir šypsaus - kelionė iš Bled (!!!!) iki namų ;) Reiktų ir man šitam miestelyje apsilankyti :)

Audrius : 2016-06-17 21:21
Nuotraukos:
IMG_5058.jpg
IMG_5062.jpg
IMG_5069.jpg
IMG_5080.jpg
IMG_5083.jpg
Algirdas (2016-06-16 21:45)
Tai štai! Šiandien sėkmingai startavome savo kelionėje "Atgal namo" :) Diena buvo ganėtinai įspūdinga, su daug visokiausių nuotykių, tad pabandysiu trumpai juos aprašyti.

Dienos startas buvo, vėlgi, iš Bled miestelio. Iki čia mus pametėjo Dagnės tėvai, išsikraustėme degalinės aikštelėje ir atsisveikinę pajudėjom savais keliais. Pirma dalis dienas buvo ganėtinai lengva, mynėme gražiais kalnų keliukais, po truputį kildami aukštyn. Pagal dienos planą turėjome persiridenti per ~1km aukščio viršūnę ir iš Slovėnijos pervažiuoti į Austriją. Kai prasidėjo dydisis kopimas, turbūt, nemaloniausiai nustebino tas faktas, kad net ir asfaltu, nebuvo taip lengva minti kaip buvo galima tikėtis :) Kelias vinguriavo gan stačiai, bet džiugino bent tai, kad mašinų nebuvo daug. Kartkartėmis iš dangaus pakrapsėdavo piktas kalnų viršūnes apgaubęs debesėlis, kuris, regis, ten patogiai įsitaisė ir nesiruošė niekur trauktis. Vargais, negalais pasiekėme kalno viršų ir 1.5km ilgio tuneliu patekome į Austriją.

Čia prasidėjo dydysis dienos nuotykis. Buvome pasidėlioję maršrutą su nusukimu į kalnų keliuką. Jis turėjo būti gan sunkus, bet preziumavome, kad pirmą dieną galima truputį pasikankinti. Tai ko neįvertinome, tai kad keliukas buvo velniškai sunkus. Ir sakydamas žodį "velniškai", aš turiu omeny Kirgizijos lygio sunkumą. Asfaltas liko užmarštį, jį pakeitė biraus žvyro danga, kelio statumas vertė iš kojų, o prakaitas pradėjo riedėti upeliais. Smagiausia buvo tada, kai likus ~7km iki viršūnės, po kokių 1-2h kopimo, susidūrėme su uždarytu šlagbaumu, draudžiančiu įvažiuoti ženklu ir erzinančiu prierašu vokiečių kalba: "ženklas galioja ir dviratininkams!".

Sustojome ir pradėjome mąstyti. Grįžti atgal nei vienas nenorėjom, buvo per daug jėgų įdėta į tą kopimą. Važiuoti į priekį irgi buvo baisu - neaišku kodėl čia tas šlagbaumas, kas laukia už jo, keliukas, regis, gerai naudojamas, o įtarėme, kad Austrijoje baudos didelės. Prie šlagbaumo pavalgėme pavėlintą vakarienę ir nusprendėme spjauti ir bandyti laimę - kas bus tas. Pralindome po šlagbaumu ir patraukėme į nežinę.

Keliukas nepaisant savo statumo, ėjo fantastinio grožio šlaitais, atsiveriančios panoramos viena paskui kitą stebino vis labiau, o kompaniją palaikė kartkartėmis į kelią išbėganti stirną. Nepaisant to, važiuoti buvo neramu. Kiekvieną kelio vingį pasitikdavome su nerimu. Gąsdino ir kalnuose krūvos stebėjimo bokštelių bei kiti civilizacijos ženklai. Pamačius pakelėje stovintį namą, išvis šidis nugrimzdo į padus. Tačiau, kilometras po kilometro, užsistūmėme į kalno viršų ir ėmėm leistis žemyn. Dar už kelių kilometrų išvažiavome iš draudžiamos zonos ir sumušę rankutėmis pradėjome nakvynės vietos paieškas.

Deja, su nakvynės vietomis čia keblu. To aš ir bijojau prieš kelionę - keliuką supa kalnų šlaitai ir galimybės pasistatyti palapinei labai menkos. Po truputį pradėjus temti, pradėjome kontempliuoti nakvynės šalia kelio variantą, bet tada pamatėme namą, kurio kieme sėdėjo keli žmonės. Užvažiavau pas juos ir pradėjau kalbėti, kad gal žino kokią gerą vietą nakvynei su viltimi, kad gal pasiūlys savo dailiąją pievutę. Viltis pasiteisino ir jau po kelių akimirkų mums parodė tobulą nakvynės vietą savo žemėje. Esame nuo jų namų atskirti malkų krūvos, tad turime nemažai privatumo, o po ausimis naktį oš kalnų upė.

Suma sumarum, tobula pirma diena su tobula pabaiga! Esame pavargę, bet nusiteikę optimistiškai!
Komentarai:

Audriau, ne kol kas labai gerai rieda! Netgi tas ciksėjimo garsas atsirado, apie kurį aš net buvau pamiršęs, kad toks būna :D RomoBite, manau, kad truputį ne be tie laikai, kad Europoje sodintų į kalėjimus už dairymąsi :)) Linai, dėkui, stengsimės rašyti :)

Algirdas : 2016-06-17 20:16

Kaip suprantu ratas dar į atskiras detales nesubrėjo :)

Audrius : 2016-06-17 15:09

Koks grožis!Tik pavydėti lieka. Pas mus vėl atėjo karštis... Gerai būtų į kalnus... Būkit atsargūs su tais užsieniečiais.Mano kolega kartą nepatiko policininkams, kad vaikštinėja ir dairosi į visas puse, tai net į kalėjimą pateko (kelioms valandoms). Gerai, kad vokiškai kalbėjo, tai pavyko įrodyti, kad ne šnipas... Sėkmės!

Romobite : 2016-06-17 08:44

Sveikinu su kelionės pradžia! Baltai pavydžiu jums tokio gero būdo praleisti laiką :) ir dar pabūti kartu kokybiškai. Lauksiu tolimesnių aprašymų!

Linas : 2016-06-16 23:21
Nuotraukos:
IMG_5015.jpg
IMG_5018.jpg
IMG_5020.jpg
IMG_5029.jpg
IMG_5036.jpg
IMG_5037.jpg
IMG_5048.jpg
IMG_5052.jpg
Algirdas (2016-06-16 12:12)
Pajudame į savo kelių savaičių epopėją!
 
Algirdas (2016-06-15 21:38)
Tai štai, prieš tris dienas atkeliavome su Dagnės tėvais į Slovėniją. Tiems, kas nežinote pilno planos ir pilnos idėjos, trumpai papasakosiu: idėja buvo atvažiuoti su Dagnės tėveliais į Slovėniją, kur Dagnė studijavo pagal Erasmus programą, automobiliu, kartu paimant mano ir Dagnės dviračius. Čia turėjome praleisti kelias dienas visi kartu keliaudami po Slovėniją, o tada, nuo 16-tos dienos, mes su Dagne atsiskirtume ir keliautume dviračiais iki Lietuvos. Tiesa, dėl laiko stokos, nusprendėme nekeliauti pilno atstumo - praleidžiant beveik visą Lenkiją ir nuo Krokuvos iki Suvalkų pervažiuoti traukiniu. Regis, viską teisingai surašiau :)

Kaip tarėme taip ir padarėme :) Praėjusį šeštadienį, anksti iš ryto išjudėjome iš šaltos ir vėjuotos Lietuvėlės ir pasukome Lenkijos link. Kelias laukė ilgas ir varginantis. Kartais iškeliu sau klausima kas sunkiau: minti dviratį ar 10 valandų sėdėti automobilyje... Pirmąją dieną įveikėme apie 1100km ir vakrėjant sustojome Čekijos kempinge, o sekmadienį įveikėme paskutiniuosius ~350km ir atvykome pas Dagnę į studentų bendrabutį Maribor miestelyje. Vos atvykus, išėjome į Dagnės pravestą ekskursiją.

Pirmoji atrakcija buvo vietinio vyno degustacija didžiausioje vyninėje Europoje, esančioje po miesto centru. Čia ekskursijos pareigas perėme slovėnų gidas, kuris buvo vienas šauniausių gidų, kokius esame kada nors turėjęs. Ne tik kad išsamiai papasakoje apie visus procesus, atsakė į mūsų klausimus, bet galiausiai labai su juo susibendravome prie vyno taurės (ar, gal reiktų sakyti vyno taurių) ir ekskursija, turėjusi trukti vieną valandą, pavirto į 2.5 valandų bendravimą. Įsikalbėjus, pasasakojome apie artėjančias vestuves, kuo vyrukas labai apsidžiaugė ir padovanojo mums su Dagne du vyno butelius iš jo asmeninės kolekcijos (2002 metų). Tai buvo nerealu. Vakarą baigėme ant Mariborą supančių kalvų.

Pirmadienį atsisveikinome su bendrabučiu ir susikorvę visus Dagnės bei dalį jos kolegų daiktų, išvykome į Velika Planina - įsimintino grožio kaimelį ant kalnų viršūnių. Na, bent jau taip turėjo būti. Man gal didesnį įspūdį paliko važiavimas link to kaimelio. Esu kilęs vertikaliom uolom su dviračiu ir bridęs per ledyno upes, esu bėgęs per akmenų nuogriūvas, tačiau turbūt, kilimas į 25% statumo kalniukus, žvyruotais keliais, kur vos telpa vienas automobilis buvo vienas baisesnių mano išgyvenimus :D Tiesa, pastebėjau, kad kai pats vairuoji yra truputėlį ramiau nei kai tave veža jais :D Dienos vakarą leidome turistiniame miestuke pavadinimu Bled, kurio viena iš įsimintiniausių vietų yra pilis stovinti ant kelių šimtų metrų uolos, nuo kurios atsiveria visi aplinkiniai vaizdai. Sėdėjome ir grožėjomės iki sutemų, buvo iš tiesų labai jauku ir smagu.

Antradienis buvo krioklių diena. Pradėjome nuo pasivaikščiojimo po Vintgar slėnį - kelių kilometrų pažintinė trasa, einanti galingos kalnų upės slėniu. Kadangi upę iš abiejų pusių supa uolos, tai takas nutiestas virš pačios upės. Buvo be galo gražu, o pasivaikščiiojimo vinis - kelių dešimčių metrų aukščio krioklys, milžiniška jėga krintantis nuo uolos žemyn. Perėję visą slėnį pajudėjome iki kito - dar įspūdingesnio, 52m. aukščio Peričnik krioklio. Tiesa, įspūdingiau už patį krioklį yra faktas, jog gali apeiti krioklį iš kitos pusės. Lieki kiaurai šlapias, bet laimingas :)

Šiandiena praėjo daugmaž ilsintis ir kaupiant jėgas kelionės dviračiu startui, mat, jau rytoj pajudame į savo didijį iššūkį per 2.5 savaitės numinti virš 1200km, su didžiuliais pakilimais ir mažai prognozuojamomis nakvynės vietomis. Bus kažkas naujo. Iki šiol gąsdindavo neaiškūs keliai ir laukiančios laukymės, šį kartą gąsdins civilizacijos perteklius. Bet tikiuosi, jog viskas praeis sėkmingai ir jau už kelių savaičių galėsiu viską papasakoti gyvai. O kol tai įvyks, sekite dienoraštį, stengsimės rašyti kai tik bus galimybės ir jėgos :)
Komentarai:

Labai gražūs vaizdai. Net pavydas ima. Ypač kai už lango pliaupia lietus... Lauksim įspūdžių iš mynimo etapo. Sėkmės!

Romobite : 2016-06-16 13:28

:)) Beje, netoli Suvalkų dar verta turėt omeny Rospudos slėnį, ten turėtų būt graži gamta (per jį planavo nutiesti Augustavo aplinkkelį Lietuvos link, bet pasipriešino žalieji).

st_ : 2016-06-16 11:30

st_, mūsų komentarai/pasiūlymai beveik identiški!! Tik aš email'e Algirdui rašiau :-) jis sakė, kad jie tikriausiai neturės laiko turistauti ir lankyti vietų... bet tokiu atveju, aš bent jau siūlyčiau nepravažiuoti Aušvico, nes tikrai verta ir duoda daug daug daug peno pamąstymams... gero kelio!

Dalia : 2016-06-16 09:55

Tiesa, važiuodamas pro Bratislavą, jūsų vietoj traukiniu (1 val.) palėkčiau iki Vienos nors pusdieniui - jei tik būtų, kur palikt viską. Faktiškai tai dvi (arčiausiai viena kitos esančios) Europos sostinės už vienos kainą. :)

st_ : 2016-06-16 00:35

Krokuva graži, siūlau skirti bent dieną, jei galėsit. Netoli taip pat verti dėmesio Tatrų kalnai (Zakopanė), bei Veličkos druskų kasyklos olos. Kitoj pusėj nuo Krokuvos yra Aušvico (Osvencimo), žymiausio nacių konclagerio kompleksas-muziejus - tai liūdna vieta, bet manau, kiekvienam reikėtų bent kartą pamatyt.

st__ : 2016-06-16 00:30
Nuotraukos:
IMG_4461.jpg
IMG_4470.jpg
IMG_4488.jpg
IMG_4552.jpg
IMG_4636.jpg
IMG_4657.jpg
IMG_4672.jpg
IMG_4681.jpg
IMG_4817.jpg
IMG_4824.jpg
IMG_4845.jpg
IMG_4858.jpg
IMG_4869.jpg
IMG_4891.jpg
IMG_4912.jpg
IMG_4971.jpg
IMG_4974.jpg
IMG_4990.jpg