Ne tapšonojau, bet š... teko... :)
Patalpinimo data: 2018-10-08

Nuvažiuota: 5.6 km
Pakilta: 131 m
Nusileista: 55 m.

Daugiau dienoraščio įrašų


Ojej, kaip vakar prisikalbėjau... Šiąnakt visą naktį praktiškai nemiegojau. Buvo visiškai sustojęs skrandis, pykino, niekaip negalėjau surasti vietos kaip įsipatoginti, kad galėčiau bent trumpam užsnausti. Galiausiai, neapsikentęs, vėl apie 6 val. ryto atsikėliau, išsitempiau paklotuką į lauką, pasidariau iš jo krėslą su atlošu (labai neblogas daikčiukas, kurį užrodė pernai Audrius) ir merdėjau jame žiūrėdamas į kylančią saulę.

Tikėjausi, kad, galbūt, užtekėjus saulei bent truputį palengvės, bet taip neatsitiko. Vietoj to, prasidėjo viduriavimas ir man. Laksčiau į krūmus kas kelias minutes. Kiti komandos nariai panašu, jog šiandien jaučiasi jau truputį geriau, bet į krūmus vis dar lakstom pamainom.

Išjudėjome iš stovyklavietės tik apie 12 val. Man asmeniškai buvo katastrofiškai sunku. Nemiegota naktis, niekaip nenurimstantis skrandis, minimą labai smarkiai komplikavo. Ganėtinai anksti pasidarė aišku, jog apie pilną maršruto įveikimą nėra net ką kalbėti. Nuvažiavus 2 km, teko stoti šiek tiek tvarkyti Kostės dviratį. Kažkoks košmaras su dviračiais vyksta! Dar tik trečia diena minimo, o mes jau 1) turėjome tvarkyti Kostės pedalą 2) Redo bagažinės laikiklį 3) Rūtos stipiną 4) Rūtos priekinę bagažinę 5) Rūtos ašies greitveržlę ir 6) Kostės bagažinę. Nesu tikras ar ko nors nepamiršau...

Taigi, sustojimo metu, sutvarkėme bagažinę ir užsivedė diskusija, kad gal visgi nėra ko kankintis ir bandome darytis pusiau laisvadienį. Tam niekas per daug neprieštaravo, įskaitant ir mane patį, nes tuo metu man jau buvo „da lampački“ visi maršrutai, visi planai, aš tiesiog norėjau atsigulti ir būti nejudinamas. Buvo nuspręsta, važiuoti iki artimiausio kaimelio, jame susirasti kur apsistoti ir daryti likusią dieną laisvą.

Taip ir padarėme. Labai pasisekė, kad kaip tik gretimame kaimelyje buvo mažas „home stay“ – alia viešbutukas, įkurtas pas vietinius namuose. Čia ir apsistojome. Namelis – nieko ypatingo, turi kelis kambarius, tačiau tie kambariai tėra didelės erdvės, kuriose galima susikloti čiužinius ir pernakvoti. Tualetas su vonia yra iš kitos namo pusės, tad norint patekti į juos, reikia pereiti per lauką. Tai nėra ypatingai paranku mūsų turimoje situacijoje, bet kai prispiria, apie tai nebegalvoji :) Pirmas dalykas ką aš padariau tai atsiguliau, užsiklojau ir gerai numigau.
Komanda visą dieną buvo labai rūpestingi, už ką, suprasdamas, jog nei vienas iš jų nesijaučia kaip saldainiukas, aš esu be galo dėkingas. Kostė sakė, kad jam ima patikti jaustis Dievu ir nurodinėti visiems ką daryti – mat jis, kaip mūsų komandos medikas, šiuo metu dirba pilnu pajėgumu, kad ištraukti visus iš tualetų :)

Tai va, šiuo metu jau vakaras, mane prifarširavo vaistų, tad jaučiuosi kiek geriau. Netgi suvalgiau vakarienę, kuri buvo labai skaniai pakepintos bulvės ir makaronai. Kuo jau kuo, bet svetingumu tikrai skųstis negalime – visą dieną buvome vaišinami įvairiais sausainiais, saldainiais, duona, arbata.

Labai tikiuosi, kad pavyks šiąnakt pamiegoti ir rytoj galėsime tęsti kelionę sklandžiau. Ateities mūsų planai šiek tiek pakibo ant plauko. Kadangi rezerve dienų neturime, tokius nenumatytus sustojimus galime daryti tik suplanuotų nusukimų iš pagrindinio kelio sąskaita. Šiuo metu galvoju, kad greičiausiai teks nuimti vieną arba du nusukimus iš M41 kelio. Nežinau ką daryti su pirmuoju, nes jis vienas įdomesnių, tačiau jeigu nebūsime pilnai pasveikę, galim nepajėgti jo įveikti ir tai būtų labai negerai.

Na, bet gana galvoti, šiandien man išeiginė, tad labanakt, einu miegoti...

Nuotraukos:
IMG_6833.jpg
IMG_6836.jpg
Kostės suremontuotas pedalas - laikys dar šimtą metų :)
IMG_6845.jpg
Miegamasis / svetainė viename
Dagnė pasirinko gulėjimą gryname ore
Komanda bando atgauti jėgas

Komentarai:

Na įsijaučiau į JŪSŲ žygį. Taip įdomu.Jaučiuosi taip kaip ir aš ten kartu su JUMIS.Sekmės. Gydykit pilvelius. Žinau ką tai reiškia,kai tr.... toliau,nei matai.

Marijona : 2018-10-31 16:47
Komentuoti