Pirmas laisvadienis po 16 dienų minimo
Patalpinimo data: 2018-11-26

Nuvažiuota: 21 km
Pakilta: 164 m
Nusileista: 150 m.

Daugiau dienoraščio įrašų


Šiandien turėjome savo pirmą tikrą laisvadienį Tadžikijoje. Manau, kad šis laisvadienis jau tikrai buvo reikalingas. Dauguma buvome pavargę tiek fiziškai, tiek morališkai. Idealiuoju atveju manyčiau, kad mėnesio trukmės kelionėse turėtų būti po tris laisvadienius – dienas, kai gali tiesiog atsipūsti ir nieko neveikti. Deja, ne visada gali viską taip idealiai suplanuoti. Tai nutiko ir šioje kelionėje. Pirmąjį laisvadienį turėjome turėti jau šeštą kelionės dieną, tačiau tada įstrigome savo išsukime iš Pamyro greitkelio ir turėjome nubraukti ne tik jį, bet ir kitą, po jo ėjusi, laisvadienį.

Šiaip ar taip, atsikėlėme apledyję. Kelinta naktis iš eilės, kai termometro rodyklė krenta žemiau nulio. Upeliukas čiurlenęs palei stovyklavietę iš ryto buvo beveik visas užledėjęs. Tiems iš mūsų kurie turi šiltus miegmaišius – miegoti nebuvo blogai. Tiems, kurie šiltų miegmaišių neturi, sekėsi kiek mažiau :)

Dienos planas buvo ne tik pailsėti, bet ir nukeliauti į greta esantį Karakulio kaimelį, kuriame labai tikėjomės rasti skanėstų. Kaimelis nėra labai arti – apie 10km nuo stovyklos, tad suvažinėti pirmyn atgal buvo šioks toks žygdarbis. Visi susakė kas ko norės iš parduotuvės ir tada deleguotieji išvyko. Šiam žygdarbiui pasiryžome Kostė, Redas ir aš. Kostė norėjo mobilaus ryšio, aš norėjau Sprite‘o ir nufilmuoti Karakulio kaimelį, o Redas – nežinau... Manau, kad tiesiog pasivažinėti dviračiu :D

Išvažiavome apie vidurdienį. Minti, net ir be daiktų, sekėsi sunkiau nei aš tikėjausi. Visgi matyt, aukštis, smėlingas žvyrkelis ir be poilsio mintos 16 dienų darė savo. Aišku, kadangi mynė vyriška kompanija, tai skųstis negalėjai – negi pasirodysi prastesnis už kitus... :D

Atvažiavus į kaimelį paaiškėjo, kad jame yra dvi parduotuvės, kas mus žinoma labai nudžiugino. Kas mūsų visiškai nenudžiugino, buvo tai, kad pirmoji buvo viską išsipardavusi ir nedirbo, o antroji turėjo tik visišką minimumą prekių. Kaip paaiškino pardavėja, pas juos viską išperka į kreditą ir kol žmonės nesusimoka, tol negali atsivežti naujų prekių. Deja, mano ir Dagnės svajonėms išsipildyti buvo nelemta – aš likau be Sprite‘o, o Dagnė liko be šokolado plytelės su riešutais.

Pats kaimelis atrodė tragiškai – pusiau apgriuvęs ir apleistas, pusiau gyvenamas. Visur pilna dulkių, namai kūrenami, matomai, karvių mėšlu, tad dvokas buvo toks žiaurus, kad man atrodė, jog aš tuoj uždusiu. Nepadėjo nei bandymas dengti nosį su skarele. Nesuvokiu kaip įmanoma gyventi tokiame dvoke, bet matyt alternatyvų žmonės neturi :(

Teigiama pusė apsilankymo kaime buvo gauti keli duonos gabalėliai bei įvairūs saldumynai – tame tarpe ir kakava su kondensuotu pienu. Tiesa, jau ne pirmas kartas pastebėjau, kad tas išreklamuotasis tadžikų svetingumas ir dosnumas išgaravo kartu su sugrįžimu į Pamyro greitkelį. Pavyzdžiui čia už keturis duonos gabalėlius sumokėjome 60 somonių, kas būtų apie 5.5 euro. Sakyčiau ganėtinai europietiškos kainos...

Likusi diena prabėgo gulinėjant ant paklotukų, mėgaujantis fantastiniais vaizdais į supančias pievas, kalnus, tolyje tyvuliuojantį ežerą ir danguje plaukiančius debesis. Būdamas namie, kai galvojau apie šį laisvadienį, maniau, kad čia galėsime eiti pahike‘inti po apylinkes, tačiau panašu, jog niekas didelio noro tam neturėjo, tad aš pats to nei siūliau, nei ėjau.

Iš esmės, maždaug taip ir praleidome savo laisvadienį – mes su vyrais mynėm, merginos – drybsojo saulės atokaitoje, o visi kartu daug valgėm. Diena pralėkė nepastebimai.

Nuotraukos:
IMG-1.jpg
IMG-2.jpg
IMG-3.jpg
IMG-4.jpg
IMG-5.jpg
IMG-6.jpg
IMG-7.jpg
IMG-8.jpg

Komentarai:

Jo, dėl atsistatymo, dėl gijimo - 100% sutinku. Pvz aš labai kentėjau su savo rankomis - viena ranka dėl saulės ir vėjo poveikio buvo nuėjusi iki atvirų žaizdų. Atrodė ganėtinai siaubingai. Ir realiai visos kelionės metu negijo - susitvarkė tik grįžus namo.

Algirdas : 2018-11-29 22:23

Kai parašiau pažiūrėjau, kad šiek nusileidot tai aukštis nebe virš 4 km. Bet šiaip gali sakyt ką nori, kae aklimatizacija - gera, bet atsistatymas raumenų netoks "greitas" kaip būtų žemiau. Aišku, nelabai kitokių alternatyvų ir yra tokioj kelionėj. Tik saldi kančia :)

Tomas : 2018-11-29 20:37

Ne visai. Kai esi gerai aklimatizavęsis, tai nėra ypatingai didelis aukštis. Be to, alternatyvų nelabai turėjome :) Beveik visas maršrutas 3-4 km aukštyje :)

Algirdas : 2018-11-29 14:59

Man rodos per aukštai būdami pasirinkot laisvadienį. Tokiam aukštyje tik ramiai sėdėt ar gulėt ir gaudyt deguonį.

Tomas : 2018-11-27 11:35
Komentuoti