Pradžių pradžia
Patalpinimo data: 2018-08-21


Daugiau dienoraščio įrašų


Labai norėjau, šiais metais visus darbus nudirbti kaip įmanoma iš anksčiau, kad paskutinės dienos būtų be streso, kad galėčiau susitelkti meditacijai prieš kelionę. Deja, kaip visada gyvenimas turi kitų planų... :) Vakar vargais ne galais susidėliojau daiktus, kuriuos reikės imti į kelionę... Paprastai, mano daiktai skyla į dvi grupes: kelioniniai daiktai ir daiktai filmui. Su kiekvienais metais antroji grupė daiktų vis auga... Pernai metais buvo baisu, kai suskaičiavau, jog imu 21.5 kg technikos. Šiais metais šis skaičius išaugo iki 26 kg... Ir ką aš ten tiek prisikroviau?.. Kol nepradedi detaliai dėlioti, atrodo nėra daug tų daiktų: kamera, fotikas, drone'as... O tada prasideda - gal reikėtų papildomai objektyvą įsimesti?.. Bet jei jau imu objektyvą, tai gal reikėtų ir filtro?.. Ir taip žiūri, dedasi, dedasi ir susideda tie kilogramai. Na, bet gana čia apie tuos kilogramus... Gi ne atostogauti važiuojam ;D 

Leiskite, geriau, šiek tiek papasakoti kas mūsų laukia kelionės metu :) Atskrisime į Tadžikiją 23 Rugpjūčio - per mano gimtadienį! Jeeej! Deja, jį teks sutikti skrendant lėktuve, tada sėdint mikriuke, tad džiaugsmo įtariu bus ne daug... Ir dėl visko kalta Rūta su savo vestuvėmis... Būtume tikrai darę kelionę anksčiau, bet tai ne... Vestuvės, vestuvės... (iš karto užkirsiu kelią paskaloms - vestuvės ne jos pačios, ji tik svečias buvo :)).

Taigi, atvykus į Dušanbe (Tadžikijos sostinę) sėsime į mūsų laukiantį mikroautobusą ir dardėsime 540 km į rytus link Rušan kaimelio. Google'as žada, kad kelionė užtruks 10val. Tai duok dieve, kad iki vidurnakčio atvažiuosime. Agentūra, kuri organizavo transportą sakė, kad parūpino nakvynę šiame kaimelyje, tad bent dėl to turėtų būti ramu.

Kitą rytą, susidėję dviračius pajudėsime į priekį. Pirmai dienai numatyta labai nedidelis atstumas - apie 30km. Taip padaryta specialiai. Iš dalies dėl to, jog pirma diena po kelionės lėktuvais ir mikriukais visada būna labai sunki, iš dalies ir dėl to, kad pradėsime minimą jau 2km aukštyje, tad labai norėjau palikti laiko aklimatizacijai. Jeigu pavyks numinti dienos maršrutą pakankamai greitai, yra užmanymas vakarop palypėti kur nors į kokį kalną - vėlgi, kad pagerinti aklimatizaciją.

Antrą dieną turėtume privažiuoti regiono centrą - Chorog miestelį. Čia padarysime pirmą ir beveik paskutinį apsipirkimą maisto ir judėsime toliau. Nors šią dieną irgi turėtų būti pakankamai trumpas ir lengvas minimas, tačiau ties juo lengvumai turėtų pasibaigti. Nuo šio taško maršrutas ima kilti aukštyn. Sukilimas turėtų būti gan tolygus ir maždaug per savaitę turėtume pakilti į 4km aukšty, kuriame +/- ir leisime visą kelionę. 

Turime numatytas 3 laisvas dienas, jos turėtų būti maždaug kas savaitę. Pirmoji diena - arba neprivažiavus Yašikul ežero arba prie jo, antroji - prie karštų versmių pervažiavus aukščiausią maršruto tašką ~4,9 km perėją. Trečioji prie Karakul ežero.

Pirmąsias kelias savaites maršrutas pagrinde mus ves Pamyro "greitkeliu" - pagrindiniu regiono keliu. Iš jo turėsime tris išsukimus, kuriuos arba darysime, arba ne. Ar darysime - priklausys nuo savijautos ir nuo to kaip seksis minti pagal maršrutą. Labiausiai abejotinas yra antrasis išsukimas į mūsų aukščiausią maršruto perėją. Tas sukilimas yra labai status ir aš bijau, jog gali būti mums neįveikiamas. Bet jeigu viskas bus gerai - pabandysime. Jeigu tektų apsisukti - ne bėda, galėsime nuimti trečiąjį išsukimą, kuris leistų "atsilošti" ~2-3 dienas. Žodžiu yra planas A, B, C ir t.t. :)

Antrąjį išsukimą norėtųsi padaryti dėl poros priežasčių, apie jas papasakosiu pabaigoje įrašo. Ką dar prieš tai noriu paminėti, tai, kad į pabaigą kelionės turėsime dvi dienas (09-17 ir 09-18) ėjimo pėsčiomis į kalnus link Sarez ežero. Tai turėtų būti arba viena įspūdingiausių maršruto atkarpų, arba eilinis pasivaikščiojimas :D Bus matyt. 

Na, o kelionė pasibaigs tame pačiame Rušan kaimelyje, nuo kur ir prasidėjo.

Dabar apie tas priežastis. Šių metų kelionė ir filmas turėtų būti ne eiliniai. Kadangi, kaip žinia, šiais metais Lietuva minėjo valstybės atkūrimo šimtmetį, aš labai norėjau irgi kažkaip prie to prisidėti ir bent savaip pasidžiaugti šia gražia švente. Ilgai galvojau kaip tai galėčiau padaryti, kad tai nebūtų lakoniška ar lėkšta. Mąsčiau įvairius variantus, kol galiausiai šis tas susilipino galvoje.

Šios kelionės man visada labai asocijavosi su laisve. Aš apie tai esu kalbėjęs ne kartą ir vienaip ar kitaip tą temą paliečiu, turbūt, kiekviename savo filme. Tačiau šiais metais norėjau susitelkti ties tuo aspektu kas kitiems žmonėms yra "laisvė". Pradėjom kalbėti su aplinkiniais, su komanda ir supratau, jog šis paprastas, trumpas žodelis savyje slepia labai daug spalvų ir prasmių. Taigi, filmo metu bandysime tai panagrinėti - pabandysime atsakyti kas laisvė yra mums - keliaujantiems, kas laisvė yra žmonėms, kurie mus išleidžia ir, galbūt, kas laisvė yra žmonėms, kurie gyvena ten. O kaip tokį filmo/kelionės akcentą išsikėlėme sau tikslą - pakelti Lietuvos trispalvę aukščiausiame savo maršruto taške (tame antrajame išsukime ir, jeigu pavyks, dar pabandysime palypėti į greta esantį kalną, kad būtų 5000 m).

Man ši mintis patiko, bet ji eina su tokiu didžiuliu "bet". Nenoriu apie tai kol kas daug kalbėti, nenoriu labai viešai apie tai skelbti ir garsiai rėkti, kad darome kažkokį "žygdarbį". Pirmiausia ką noriu padaryti, tai pamatyti kas iš viso to išeis ir pasilieku pilną teisę apskritai viską iškirpti ir nieko nepalikti. Kodėl tą darau? Dėl to, kad kaip ir minėjau, nenoriu, kad tai būtų lėkšta. Nenoriu, kad tai atrodytų kaip "chebrytė išvarė pasivažinėti dviračiais ir čia kažką peza apie laisvę". Noriu, kad tai gautųsi skoningai, gražiai, subtiliai. Tai bus vienas didžiausių mano iššūkių šios kelionės metu ir labai tikiuosi, kad man nepristigs jėgų jam įgyvendinti.

Mūsų šiandien turimos laisvės taip pat neatkeliavo padėtos ant lėkštutės, tad, galbūt, tai irgi bus tam tikra sąsaja su šiuo iššūkiu. Bet, žinoma, tai nereiškia, kad filmas bus vien apie tai. Jeigu pavyks, norėčiau pasiekti balansą tarp kelionės įvykių ir šios temos, ne depresuoti, bet švęsti, džiaugtis ir padaryti dar vieną nuotaikingą filmą.

Na ir visai pabaigai, noriu dar trumpai papasakoti apie vieną šių metų naujovę. Įsigijome tam tikrą aparatuką, kuris turėtų leisti stebėti mūsų esamą vietą 10-ies minučių tikslumu. Šis aparatukas palydovo pagalba turėtų nuolatos siųsti mūsų vietą į šį puslapį, tad žemėlapis turėtų nuolatos rodyti ganėtinai tikslią mūsų buvimo vietą. Labai daug žodžių "turėtų", nes kaip visada nebuvo laiko viską pilnai ištestuoti, tad laisvai gali būti, kad pirmą dieną viskas "užluš" ir niekas nevyks :D Bet jeigu vyks, tai bus smagu. Negana to, jis taip pat turėtų leisti atsiųsti trumpus SMS lygio pranešimus (taip pat palydovų pagalba), tad, galbūt, net pavyks palaikyti šiokį tokį ryšį su pasauliu :) Šiaip interneto galite labai nesitikėti, tad išsamūs dienoraščiai ir nuotraukos atsiras, matyt, jau tik po kelionės :(

Komentarai:

Komentarų nėra :(

Komentuoti