Šalčiausia vieta centrinėje Azijoje
Patalpinimo data: 2018-11-01

Nuvažiuota: 31 km
Pakilta: 846 m
Nusileista: 812 m.

Daugiau dienoraščio įrašų


Šiandien nušvitus saulei pagaliau pamatėme, kur mes vakar čia nusileidome. O gi ką jūs sau manote?.. Atsidūrėme šalia Yashikul ežero! :D Ežero pirmas įspūdis buvo labai pusėtinas. Matėsi jo tik labai nedidelė įlankėlė. Mūsų palapinės stovėjo ant kelio, kuris toks vaizdas, kad buvo supiltas tiesiai ant milžiniškų uolų luitų. Nelabai suprantu kaip, bet abipus kelio esančios uolos, matosi, jog yra skalaujamos ežero vandens. Logika kaip ir sakytų, kad tas vanduo turėtų pratekėti ir po pačiu keliu, bet kaip tai įmanoma ir kas čia per inžineriniai stebuklai – nežinau.

Šalia mūsų stovyklavietės buvo mini užtvankėlė, kurios paskirties irgi nelabai supratau. Tiesiog uždėtas didžiulis betoninis blokas, su tyčia ar netyčia palikta nedidele skyle. Ta užtvankėlė suformavusi mažą įlanką, kuri naudojama kaip brasta automobiliams pravažiuoti. Tiesa, pats tas kelias man irgi kažkokios mistinės paskirties pasirodė, nes realiai jis tiesiog atveda prie kalno šlaito ir užsibaigia. Kam jo reikia?.. Neturiu žalio supratimo... Ir negali sakyti, kad kelias koks nenaudojamas ar apleistas – tai pakankamai geros kokybės keliukas. Galbūt sovietmečiu buvo planų tiesti kelią šiuo slėniu, kuriuo atėjome?.. Bet tada kodėl jis vis dar naudojamas šiomis dienomis, kai niekur neveda?.. Žodžiu liko daug neatsakytų klausimų...

Visas ežero grožis išlindo kai pradėjome minti. Iš pradžių pasirodė viena dalis, tada antra ir galiausiai visas ežeras. Ežeras, kurio pavadinimą išvertus į lietuvių kalbą, reikštų „žaliasis“ (taip, sutinku, labai originalu), man pusę dienos atrodė mėlynas. Likusią pusę supratau, kad viskas priklauso nuo to, kuriuo kampu krenta saulės spinduliai, dėl to kartais jis atrodo žalias, kartais mėlynas.

Beje, kai skaičiau apie šį ežerą, radau parašyta, kad greta esantis kaimelis laiko žemiausios temperatūros visoje centrinėje Azijoje rekordą, kuris yra, jei gerai pamenu -63 C. Tiesa, kiek tiesos yra šiame teiginyje – neįsivaizduoju, kadangi, realiai radau tik du šaltinius taip teigiančius ir nei vienas jų neatrodė užtektinai patikimas. Man tai labai primena tuos fiktyvius „pavojingiausius kelius pasaulyje“, kurių, turbūt, būtų galima rasti vos ne kiekvienoje kalnuotojo valstybėje. Žinau tikrai, kad bent vienas toks yra Indijoje ir Bolivijoje, tačiau esu girdėjęs ir daugiau jų. Bet kuriuo atveju, būta čia tos temperatūros ar ne, bet tikėkimės, kad bent šiąnakt jos nebus :)

Šiaip diena buvo sąlyginai nesunki. Ypač po tų varginančių trijų dienų ropojimo kalnų šlaitais, ši diena labiau priminė lengvą pasivažinėjimą po Lietuvą, nei sunkią kelionę Tadžikijoje. Vienintelis priminimas, kad visgi esi Pamyro kalnuose buvo kelis šimtus metrų siekiantys sukilimai, kurių per visą dieną turėjome net tris. Nuvažiavome kiek daugiau nei 30 km, nors pagal planą reikėjo 40 km, bet man visgi toks rezultatas priimtinas.

Dienos pabaigoje privažiavome kaimelį (tą kuris laiko žemiausios temperatūros rekordą ir kurio pavadinimo dabar, nors užmušk, nebepamenu, o pažiūrėti tingiu (p. s. namie visgi pažiūrėjau :D – Bulunkul)). Kaimelis man labai priminė tradicinį Mongolijos kaimą – toks vidury dykviečių įsikūrusios keliolika trobų. Kaimiukas be konkrečios formos, gatvė – net kaip konceptas, iš viso neegzistuoja, yra tiesiog daug erdvės tarp namų, tarp kurių pravažiuoja automobiliai.

Aišku, sukėlėme didžiulį susidomėjimą vietos vaikams, kurie iš karto mus apspito. Bet smagu, jog čia, priešingai nei anksčiau minėtoje Mongolijoje, vaikai nepuola tavęs liesti, čiupinėti ir prašyti saldainių. Čia jie visi linksmi ir smagūs, tačiau išlaiko pagarbų atstumą. Matyt, visgi yra šioks toks auklėjimas, ką paliudija ir tai, kad iš vienos trobos išlindęs piktas dėdė, rūsčiu tonu šūktelėjo kažką ir šie momentaliai nukabinę nosis patraukė savomis kryptimis.

Kita atrakcija buvo mūsų šuniui Krūtui... A, beje, davėm jam Krūto vardą! Leiskite papasakoti kodėl :) Šuniui Krūto vardą sugalvojau aš, o to priežastys buvo kelios: a) Kirgizijoje valgėme varškės rutuliukus, kurie vadinosi „krūtai“. Kadangi Kirgizija, visai šalia – dera (kaip paaiškėjo kiek vėliau, rutuliukų yra ir Tadžikijoje, tad dera dar labiau). b) kadangi jis daug kruta, tai dažnai lenda visiems po ratais; taigi irgi tinka. c) ir galiausiai, jis tiesiog yra krūtas :) Turbūt, labiau nei derėtų tokioje situacijoje, didžiavausi savo išmone... :D

Taigi, Krūtas Bulunkulyje nenoromis susirado, kokius 7 ar daugiau draugų. Toks vaizdas, kad kaip visi kaimo vaikai susirinko aplink mus, tai visi kaimo šunys atbėgo pasižiūrėti į miestietį šunį, atkeliavusį iš regiono sostinės! Šie jį apspito, pradėjo uostinėti ir bandyti su juo žaisti. Tiesa, mūsų Krūtui anie didelio įspūdžio nepaliko (gal jis kiek snobas?.. alia, nėra čia ko prasidėti su kaimiečiais...) ir jis bandė juos ignoruoti. Aš bandžiau šitas įkyrias prielipas nubaidyti – iš vienos pusės dėl to, jog mačiau, kad Krūtui nejauku šalia jų, iš kitos pusės, nes galvojau, kad mažiausiai ko mums reikia tai dar 7 šunų bėgančių iš paskos.

Kelis nubaidyti pavyko, tačiau keli, atkaklesni, nepaisydami mano šūkaliojimų ir puolimų nuo dviračio, atbidzeno iki mūsų stovyklos. Čia kolegos jiems ne dviprasmiškai paaiškino, kad jie yra nepageidaujami.

Apsistojome greta kaimo (kokie 5km nuo jo, bet kadangi esame dideliame slėnyje, tai kaimą vis dar matome) esančio ežero, tuo pačiu Bulunkul pavadinimu. Šis ežeras upe įteka į Yashikul‘į. Rytoj mūsų laukia mini atrakcija – kažkoks geizeriukas. Kiek žinau, Islandijos Geysir‘ui neturėtų prilygti ;D bet vis kažkas naujo.

Pabaigai noriu pasidalinti viena mintimi, kuri man nedavė ramybės visą šiandien dieną. Kai važiavome tuo keliu, vinguriuojančiu kalnų šlaitais, o po kaire vis išlįsdavo tai mėlyna, tai žalsva spalva spinduliuojantis Yashikul‘is ir kai vis kartas nuo karto galėdavai paleisti pedalus ir leisti dviračiui sava eiga riedėti nuo kalno žemyn, ganėtinai geros kokybės žvyrkeliu, pagalvojau, kad vis dėl to visai vertėjo vargti tas 3 dienas, vien tam, kad pamatyti šį nuostabų vaizdą ir patirtį šį puikų kelią.

Nuotraukos:
Stovyklavietė ant kelio
IMG_0001.jpg
IMG_0003.jpg
IMG_0006.jpg
IMG_0009.jpg
IMG_0012.jpg
IMG_0025.jpg
IMG_0039.jpg
Bulunkulio vaikai
Bulunkulio vienintelė parduotuvė
IMG_0048.jpg
IMG_0053.jpg
IMG_0062.jpg
IMG_0344.jpg

Komentarai:

Tomai, ten kitas ežeras :)

Algirdas : 2018-11-05 23:40

Iš toliau ežeras geriau atrodo, iš arti kaip žvyrduobė :)

TOMAS : 2018-11-05 20:35
Komentuoti