Vėjas
Patalpinimo data: 2018-12-03

Nuvažiuota: 43.2 km
Pakilta: 615 m
Nusileista: 829 m.

Daugiau dienoraščio įrašų


Šiandien dieną neblogai apibūdino Redas pasakydamas „Nekenčiu suš*kto vėjo!”. Prabudome nuo vėjo talžomų palapinių. Tai buvo ganėtinai neįprastas reiškinys, kadangi vėjas čia paprastai įsismarkuoja vidury dienos ir tada aprimsta į vakarą. Naktis ir rytai būna paprastai ramūs. Bet ne šiandien...

Išvažiavome iš stovyklos pumpuodami prieš šį baisiulinį vėją. Na, gerai, negaliu sakyti, jog jis buvo sulyg Islandišku, bet jis buvo tokio stiprumo, kad nuo nežymaus kalno negalėjai leistis nemindamas, kas visada smarkiai demotyvuoja.

Nepaisant to, jog bendra dienos tendencija turėjo būti žemyn, tas nuolydis buvo ant tiek nežymus, kad jį pajusti buvo ganėtinai sunku. Kelias taip pat neleido atsipalaiduoti. Žodžiu diena, ypatingai pirma jos pusė, buvo tikrai sudėtinga ir vos ne vos kapstėmės į priekį.

Smagiau pasidarė, kai slėnis pagaliau šiek tiek užsivėrė. Mongoliškų / Namibiškų dykynių kraštovaizdį pagaliau ėmė keisti tipiškesnis kalnų šalies vaizdas. Pradėjo lįsti viena už kitą gražesnės viršūnės, o vėją kartkartėmis užstodavo kalnų keteros.

Visumoje diena praėjo be didesnių įvykių. Didžiąją dalį kelio aš jau svarsčiau apie tai ką norėsiu valgyti grįžus, kas visada įvyksta link kelionės pabaigos, paprastai įveikus kelionės finišą simbolizuojantį tikslą. Esu apie tai šnekėjęs, tad per daug nesikartosiu, bet dauguma kelionių su savimi turi kažkokį psichologinį pabaigos simbolį, kurį pravažiavus imi galvoti apie namus stipriau.

Šioje kelionėje aš pajutau, kad man tas tikslas buvo Karakulio ežeras. Dėl to truputį liūdna, nes nuo jo, dar pakankamai nemažas gabalas iki tų namų ir tada turi sėdėti ir tramdyti save su mąstymais ką valgysi, ką veiksi, su kuo susitiksi grįžęs namo. Visa tai yra viena iš priežasčių kodėl aš sunkiai įsivaizduoju keliavimą ilgą laiką.

Sustojome gana vėlai, nes labai norėjome „atidirbti“ tuos 7 km, kurių neįveikėme vakar. Deja, visko padaryti vis tiek nepavyko, tad teko stoti tik truputį sumažinus deficitą, iki maždaug 5 km.
Tiesa, vėjas vakare niekur nedingo – jis pūtė turbūt dar stipriau ir sunkiai pastatytas palapines vis bandė prilenkti prie žemės. Situacija buvo tiek prasta, kad su Dagne nusprendėme virti maistą palapinės prieangyje, kas šiaip jau, pasak palapinės gamintojo, yra griežtai draudžiama: tiek dėl galimybės užsitručinti nuo anglies monoksido, tiek dėl galimybės sudeginti palapinę. Visgi, kadangi vėjas sukūrė puikią ventiliaciją, nusprendėme surizikuoti ir smagu, jog tiek palapinė, tiek mes likome sveiki ir gyvi.

Virš kalnų kabo labai negražiai atrodantys debesys ir, panašu, jog vėjas juos neša tiesiai mūsų link. Labai įdomu ką gi čia ta naktis mums atneš...

Nuotraukos:
IMG-1.jpg
IMG-2.jpg
IMG-4.jpg
IMG-5.jpg
IMG-6.jpg
IMG-7.jpg
IMG-8.jpg
IMG-9.jpg
IMG-10.jpg
IMG-14.jpg
IMG-15.jpg
IMG-16.jpg

Komentarai:

Amoxicillin Adult Dose Rate dralse https://acialisd.com/# - buy real cialis online obewabbill cialis 10 prix Hemglafe cialis coupons Owerne Que Es Mejor Viagra O Levitra

cialis from usa pharmacy : 2020-07-21 02:01

Dosage Cephalexin Bladder Infection https://bbuycialisss.com/ - buy cialis 20mg Propecia 0.25 Mg Cialis Curetage Ou Cytotec

santiashy : 2020-06-29 03:16

Dėkui :) Iš tos kur grėsmingų debesų fone, bandysiu daryti palakatą filmui :)

Algirdas : 2018-12-03 21:50

Visai neblogos foto gavos, nors ir saulė plieskia :)

Tomas : 2018-12-03 21:26
Komentuoti